Mokslininkai sunerimę: radiacijos paveikti Černobilio vilkai plinta iš uždraustos zonos

www.Delfi.lt
Pilkieji vilkai iš draudžiamos zonos, supančios Černobylio branduolinės katastrofos vietą, plinta po visą pasaulį, keldami realų mutavusių genų paplitimo pavojų, atskleidžia naujas tyrimas, tačiau kiti mokslininkai su tuo nesutinka, skelbia livescience.com.
Vilkai dauginasi ir klesti ne dėl kažkokių radiacijos suteiktų supergalių, o dėl labai paprastos priežasties: radioaktyvi zona dabar atlieka savotiško laukinės gamtos rezervato vaidmenį, tvirtina mokslininkai.
1c8daf2b.jpg
© Alexas Pfotos | Pixabay
1986 metais sprogimai sunaikino Černobylio atominės elektrinės reaktorių. Į aplinką pateko net 400 kartų daugiau radiacijos nei tada, kai Hirosimoje buvo numesta branduolinė bomba, skelbia Tarptautinė atominės energijos agentūra TATENA.
Tada tiksliai pasakyti, kiek stipriai užteršta Černobylio aplinka, niekas negalėjo, taigi pareigūnai priėmė sprendimą draudžiama zona paskelbti teritoriją 30 kilometrų spinduliu. Joje ir po šiai dienai draudžiama gyventi, nors turizmo tikslais lankyti jau leidžiama.
Atlikta daugybė Černobylio aplinkinių teritorijų radiacinės taršos tyrimų, jų rezultatai neretai prieštarauja vieni kitiems.
Nors ir nustatyta, kad vietos gamta smarkiai nukentėjo, yra mokslinių duomenų, jog laukinei gamtai tai netgi išėjo į naudą, nes minėtoji draudžiama zona pavirto savotišku laukinės gamtos rezervatu, kur žmogui draudžiama įkelti koją, „Live Science“ teigia vieno iš daugybės tyrimų autorius ir Misūrio universiteto laukinės gamtos specialistas Michaelas Byrne‘as.
Draudžiamoje zonoje itin suklestėjo pilkieji vilkai: čia, anot mokslininkų, jų populiacijos tankis, lyginant su kitais rezervatais, net septynis kartus didesnis. Atsižvelgiant į tokius populiacijos tankio rodmenis, mokslininkai mano, jog dalis minėtoje teritorijoje užsiveisusių vilkų gali nukeliauti už jos ribų.
Dabar pirmą kartą „mums pavyko susekti jauną vilką, kuris tikrai nuklydo už draudžiamos zonos ribų, teigia M. Byrne‘as. Mokslininkai Baltarusijos teritorijoje užfiksavo 14 pilkųjų vilkų – trylika suaugusių (vyresnių nei 2 metai) patinų ir vieną jauną patelę (jai galėtų būti nuo metų iki dvejų).
Visiems jiems buvo uždėtos apykaklės su GPS siųstuvais. „Ne, tie vilkai tikrai nešvyti – jie turi keturias kojas, dvi akis ir vieną uodegą“, – pareiškė M. Byrne‘as. Mokslininkai išsiaiškino: nors suaugę vilkai dažniausiai pasilieka draudžiamojoje zonoje, jaunesni noriai ieško naujų teritorijų. 
Jaunasis vilkas užtikrintai tolti nuo savo gimtosios teritorijos pradėjo praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai akademikai pradėjo sekti jo judėjimą. Per 21 dieną plėšrūnas nukeliavo apie 300 kilometrų nuo draudžiamos zonos.
Dėl naujojo vilko GPS apykaklės gedimo mokslininkai negalėjo nustatyti, ar jis visgi grįžo į draudžiamą zoną, ar taip ir liko klajoti už jos ribų. Kad ir kaip ten bebūtų, „labai šaunu, jog vilkas nukeliavo taip toli“, džiaugiasi M. Byrne‘as.
Šie mokslininkų duomenys „pirmasis įrodymas, kad vilkai plinta už draudžiamos zonos ribų“, pabrėžia M. Byrne‘as. „Užuot tapusi ekologine juodąja bedugne, Černobylio draudžiamoji zona gali funkcionuoti kaip laukinės gamtos šaltinis, padedantis kitoms populiacijoms regione.
Šios mokslininkų išvados taikomos ne tik vilkams: racionalu manyti, kad panašūs dalykai vyksta ir su kitomis gyvūnų rūšimis.
Klausimas, kurį kelti skatina šios mokslininkų išvados, susijęs su tuo, ar „draudžiamoje zonoje pasaulį išvydę gyvūnai kokiu nors būdu platina mutacijas“, nes pirma mintis, išgirdus Černobylio pavadinimą, yra mutacijos, sako M. Byrne‘as.
„Mes tokiems teiginiams pagrįsti neturime įrodymų. Tai labai įdomi sfera ateitiems tyrimams, tačiau galiu patikinti, jog nėra jokio pagrindo nerimauti“, – sako mokslininkas.
1996f322.jpg
 

Dalintis:

Taip pat skaitykite
 

© Gismeteo