Dėl globalinio atšilimo temperatūra gali šoktelti dvigubai, vandens lygis daugiau kaip 6 m.

Ko gero pamenate, kad Paryžiaus susitarimas siekia išlaikyti vidutinės globalios temperatūros augimą žemiau 2°C, lyginant su priešindustriniu lygiu.
Tačiau yra vienas bet. Naujausias tyrimas rodo, kad net jeigu ilguoju periodu bus laikomasi šio siekio, globalus jūros lygis vis tiek galėtų pakilti šešiais ar dar daugiau metrų, o tropinių miškų pakraščiai transformuotųsi į liepsnų apimtas savanas.
e1081954.jpg
© Pixabay 
Vadovaujantis šiuo scenarijumi, subyrėtų ir dideli poliarinio ledo dangų plotai, o dėl ryškių ekosistemų pasikeitimų galėtume išvysti, kaip Sacharos dykuma tampa vešlios žalumos plotais.
Nors pagrindinis tikslas yra 2°C, susitarimą pasirašiusios valstybės turi „dėti pastangas apribojant temperatūros kilimą iki 1,5°C“. Visgi, naujasis tyrimas teigia, kad net pasiekus 2°C tikslą, toks temperatūros augimas galėtų turėti pragaištingų pasekmių mūsų planetai.
Kasmet žmonija sulaukia vis intensyvesnių ir ilgiau trunkančių karščio bangų. Šią vasarą daugelyje pasaulio vietovių fiksuojami karščio rekordai: Žemė svyla: temperatūros rekordus laužo neįprasta, pasaulinė karščio banga
Tyrimas
Mokslininkai apžvelgė tris geriausiai dokumentuotus šiltuosius periodus: Holoceno terminį maksimumą (prieš 5000-9000 metų), paskutinį tarpledynmetį (prieš 129000-116000 metų) ir vidurio Plioceno šiltąjį periodą (prieš 3,3 – 3 milijonus metų).
Pirmųjų dviejų periodų šiltėjimą sukėlė nuspėjami pokyčiai Žemės orbitoje, tuo tarpu vidurio Plioceno šiltėjimas buvo atmosferinio anglies dioksido koncentracijos rezultatas. Tuo metu koncentracija siekė 350-450ppm, kas beveik prilygsta šiandieniam lygiui, skelbia tarptautinė mokslininkų iš 17 šalių komanda.
Mokslininkai analizavo platų matavimo duomenų spektrą, nuo ledo šerdžių iki nuosėdinių sluoksnių, fosilinių įrašų ir atominių izotopų.
Priešingai, šiandien mūsų planeta šyla gerokai greičiau nei bet kuriuo iš šių periodų, nes dėl žmogaus vykdomos veiklos anglies dioksido emisijos ir toliau auga.
99cf347f.jpg
© Pixource 
Net jei mūsų emisijos imtų iš šiandien sustotų, prireiktų šimtmečių ar net tūkstantmečio, kad pasiektume naują pusiausvyrą.
Minėti šiltėjimo atvejai paskatino plataus mąsto pokyčius, tarp jų ir esminį Antarktidos ir Grenlandijos ledynų susitraukimą, bei jūros lygio pakilimą maždaug šešiais metrais.
Pasistūmėjo jūrų planktono pasiskirstymas, kas reorganizavo visą jūrų ekosistemą, o miškai persikėlė apie 200 km. link polių.
Sunyko dideliame aukštyje gyvenusios rūšys, buvo sumažinti vidutinių tropinių miškų plotai, o Viduržemio jūros regione įsigalėjo liepsnas palaikanti augmenija.
„Net su vos 2°C  šiltėjimu ir, potencialiai 1,5°C, ryškus poveikis Žemės sistemai yra išskirtinai didžiulis,“ – sakė tyrimo bendraautorius profesorius Alan Mix iš Oregono valstijos universiteto.
Palyginus su šiais praeities stebėjimais, panašu, kad klimato modeliai nuvertina ilgojo periodo šiltėjimo poveikį ir šiltėjimo stiprėjimą Poliariniuose regionuose.
Mokslininkai teigia, kad jei šiandieniniai lyderiai skubiai nesiims emisijų problemos, globalinis atšilimas gali atnešti didelių pokyčių mūsų planetai ir gyvenimo būdui, ne tik artimiausiam šimtmečiui bet ir dar ilgesniam periodui. 
Tyrimas paskelbtas „Nature Geoscience“ žurnale
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite
 

© Gismeteo