Didžiausią grėsmę Žemei gali kelti visai ne asteroidai, o Saulė

www.Delfi.lt
Žemės raidos scenarijų – toli gražu ne vienas. Neatmetama ir baigties tikimybė: juk pražūtį gali sukelti susidūrimas su kita planeta, juodosios bedugnės trauka arba akistata su begale asteroidų. Kurios būtent aplinkybės pasirodys lemtingos, prognozuoti tiesiog neįmanoma.
b4e745ad.jpg
© NASA 
Vis dėlto dėl vieno dalyko, kaip rašoma „Independent“, abejonių nekyla: net tuo atveju, jei dar ištisą amžinybę pavyktų išvengti ateivių atakų, kitų dangaus kūnų smūgių ar branduolinės apokalipsės, galop vis tiek išauš diena, kai Žemę sunaikins Saulė. Saulė nuolatos degina vandenilio atomus, kurie jos branduolyje virsta heliu. Kiekvieną sekundę Saulės liepsnoje sudega maždaug 600 mln. tonų vandenilio.
Helio prisipildęs Saulės branduolys traukiasi, todėl pagreitėja branduolių sintezės reakcijos ir Saulė išspinduliuoja daugiau energijos. Tiesa ta, kad kas milijardą metų Saulė tampa maždaug 10 proc. šviesesnė ir kaitresnė. Mūsų planetai tokia tendencija gali būti tiesiog pragaištinga.
„Nors ateitį Žemėje po milijardo metų, kai Saulė taps dar ryškesnė, tiksliai prognozuoti sunku, logiška manyti, kad dėl didesnės Saulės kaitros išgaruos daugiau Žemės paviršiuje esančio vandens. Jis kaupsis atmosferoje, o ilgainiui ims veikti kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos – sulaikys vis daugiau gaunamos šilumos, todėl garavimas dar labiau suintensyvės“, – aiškina Sasekso universiteto astrofizikas Jillianas Scudderis.
Pasak mokslininko, net prieš išsenkant vandenilio atsargoms, ypač intensyvi Saulės šviesa stipriai veiks Žemės atmosferą, skaidys molekules, kad vanduo suskiltų į vandenilį ir deguonį, kol galop išdžiovins visą Žemėje esantį vandenį.
Prognozės tuo nesibaigia. Juk jei kas milijardą metų Saulė tampa 10 proc. ryškesnė, vadinasi, po 3,5 mlrd. metų jis švies beveik 40 proc. ryškiau, todėl neišvengiamai užvirs Žemės vandenynai, ištirps ledynai, o iš atmosferos dings visa joje esanti drėgmė.
Taigi, kad ir labai negreitai, kada nors vis tiek ateis metas, kai žalioji mūsų planeta virs nepakeliamai karšta, sausa ir bevaise dykyne – kaip Venera. Ar tai vienintelė priežastis nerimauti? Vargu. Juk esama begalės kitų priežasčių, dėl kurių mūsų egzistencija gali nutrūkti gerokai anksčiau nei prasidės pirmiau aprašyti procesai.
fd164753.jpg
 

Dalintis:

Taip pat skaitykite