Už Saulės sistemos aptikta milžiniška planeta, išsiskirianti nepaaiškinama pašvaiste

Daugiau nei 12 kartų už Jupiterį didesnė vieniša planeta buvo aptikta skriejanti kosmosu, už maždaug 20 šviesmečių nuo Žemės.
Ši neįprasta planeta nėra prisitvirtinusi prie jokios žvaigždės ir yra pirmasis tokio tipo objektas, aptiktas naudojantis radijo teleskopu.
Tiek jos masė, tiek neapsakoma jos magnetinio lauko galia metė iššūkį mokslininkų turimoms žinioms apie astronominių objektų įvairovę, aptinkamą kosmoso gelmėse.
87a191a5.jpg
© Chuck Carter | NRAO | AUI | NSF
„Šis objektas yra ant ribos tarp planetos ir rudusios nykštukės, ir pateikė nemažai staigmenų, kurios galėtų potencialiai mums padėti suprasti abiejų žvaigždžių ir planetų magnetinius procesus,“ – sakė dr. Melodie Kao, astronomė iš Arizonos valstijos universiteto.
Rudosios nykštukės yra sudėtingai charakterizuojami objektai – jie per dideli, kad būtų laikomi planetomis, tačiau nepakankamo dydžio, kad būtų priskiriami žvaigždėms, informuoja independent.co.uk. 
Pirmiausia aptikta 2016 metais, naudojantis „Very Large Array“ (VLA) teleskopu Naujojoje Meksikoje, ši naujai identifikuota planeta pirmiausia buvo palaikyta būtent rudąja nykštuke.
Apie šiuos astronominius kūnus vis dar turima per mažai informacijos.
Riba, kuri dažnai naudojama siekiant atskirti didžiulę dujų milžinę planetą nuo rudosios nykštukės, yra „deuterio degimo limitas“ – masės, žemiau kurios elementas deuteris nustoja degti objekto šerdyje.
Dr. Kaso vykdė šio tolimo objekto magnetinio lauko matavimus, kurie yra pirmieji tokie, atlikti planetinės masės objektui esančiam už mūsų Saulės sistemos ribų.
Išskirtinės pašvaistės
Panašiai, kaip Žemėje matoma šiaurinė pašvaistė, ši planeta ir kelios kitos rudosios nykštukės, yra žinomos, kaip turinčios savo asmenines pašvaistes, nepaisant to, kad jos neturi Saulės vėjų, kurie tradiciškai jas suformuoja.
Būtent šie pašvaisčių radijo pėdsakai, visų pirma, leido mokslininkams aptikti šiuos atokius objektus, tačiau išlieka neaišku, kaip jos susiformuoja.
Visgi, mokslininkų komandos atlikta analizė atskleidė ypač stiprų planetos magnetinį lauką, kuris yra apie 200 kartų stipresnis už Jupiterio, kas ir galėtų paaiškinti iš kur kyla tokios stiprios pašvaistės.
Labiausiai mokslininkus šis objektas žavi tuo, kad jo magnetinės dinamikos mechanizmų analizė gali suteikti naujų įžvalgų apie tai, kaip tokio paties tipo mechanizmai gali veikti egzoplanetose – planetose esančiose už mūsų Saulės sistemos ribų.
Manoma, kad šie mechanizmai gali veikti ne tik rudosiose nykštukėse, tačiau ir dujų milžinėse bei Žemės tipo planetose.
Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale „The Astrophysical Journal“

Dalintis:

Taip pat skaitykite
 

© Gismeteo