Grėsmingi neramumai Jeloustono superugnikalnyje: žemė kasdien dreba po 200 kartų

Jungtinių Amerikos Valstijų Geologinių tyrimų biuras (United States Geological Survey (USGS)) paviešino šokiruojančius atradimus, kurie skelbia apie žemės drebėjimus vykusius per kelias pastarąsias dienas.
a28de97d.jpg
skeeze | Pixabay
Vasario 18 d. naktį teritorijoje esančioje už ~13 km. į šiaurės rytus vakariniame Jeloustone, Montanoje, fiksuota virš 200 žemės drebėjimų. Įvyko ir dar daugiau drebėjimų, tačiau jie buvo per maži, kad būtų fiksuojami, informuoja express.co.uk. 
Tai yra beveik ta pati vieta, kur fiksuoti ir praėjusios vasaros Maple Creek drebėjimų virtinė, kuomet 2017 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais įvyko apie 2400 žemės drebėjimų.
USGS taip pat teigia, kad seisminis tempas ir drebėjimų stiprumas „žymiai išaugo“ ir perspėjo, kad kol kas didžiausias iš drebėjimų pasiekė 2,9 balo pagal Richterio skalę.
Dabartinė virtinė prasidėjo vasario 8 d.. Vasario 15 d. seisminis tempas ir stiprumas žymiai išaugo. Vasario 18 d. stipriausias grandinės drebėjimas siekė 2,9 balų stiprumą. Visi drebėjimai vyksta maždaug 8 km. gylyje po žemės paviršiumi.
419409b1.jpg
Steppinstars | Pixabay
USGS proporcingai didėjantį seisminį aktyvumą sieja su „daugybe litosferos plokščių poslinkių“ regione, kur jie nuolatos juda po Jeloustono paviršiumi.
Nors regioną ir toliau virpina daugybė drebėjimų, USGS skelbia, kad seisminis aktyvumas yra „sąlyginai silpnas“ ir taip bando nuraminti regione tvyrančią baimę. 
Būtent šių pokyčių periodu mokslininkai gali vystyti, testuoti ir tobulinti savo susikurtus modelius, kuriais analizuojama, kaip veikia Jeloustono vulkaninės sistemos.
0bf18d1f.jpg
WikiImages 
Praeityje vykusios seisminės grandinės, kaip 2004, 2009 ir 2010 metais, suteikė naujų įžvalgų apie kalderos sistemos veikimą. Tikimasi, kad analizuojant 2017 ir 2018 metų aktyvumą dar labiau bus praplėstos turimos žinios.
Jeloustono Kaldera yra vulkaninė kaldera ir superugnikalnis esantis Jeloustono Nacionaliniame parke, vakarinėje JAV dalyje.
Paskutinį kartą šis superugnikalnis išsiveržė prieš maždaug 700000 metų, o ekspertų teigimu, jis turėtų prasiveržti kartą kas maždaug vieną milijoną metų.
Kas nutikų jei šis superugnikalnis išsiveržtų?
Prognozuojama, jog išsiveržimas akimirksniu pražudytų mažiausiai 100 tūkst. žmonių. Daugiau kaip 1000 km. spinduliu esančios teritorijos paskestų vieno – trijų metrų storio pelenų pusnyse.
Visos transporto sistemos būtų sutrikdytos. Didžiojoje pasaulio dalyje negalėtų kilti ir leistis lėktuvai. Kol nenusėstų pelenai, vienerius ar dvejus metus Žemėje nebūtų vasaros. Pasekmės būtų tiesiog pragaištingos.
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite
 

© Gismeteo