Dar viena Bermudų paslaptis: čia aptiko iki šiol nežinomų gyvių

www.Delfi.lt 
Oksfordo universiteto mokslininkai aptiko lig šiol netirtą vandenyno teritoriją, kurioje veisiasi daugiau nei šimtas naujų rūšių gyvūnų.
Rarifotine (angl. – rariphotic), arba prieblandos, zona pavadintas arealas plyti 130–300 metrų gylyje ir siejasi su dar penkiomis sritimis, kuriose identifikuota keletas specifinių autonomiškai egzistuojančių biologinių bendrijų, rašo „The Telegraph“.
c979ad32.jpg
© Felix Brönnimann | Pixabay
Naujoji sritis buvo aptikta per tiriamąją misiją Bermudoje, suorganizuotą Didžiosios Britanijos vandenyno tyrimų labdaros organizacijos „Nekton“ ir vadovaujamą mokslinės jūrų tyrimų grupės iš Oksfordo universiteto.
Šioje anksčiau niekada netirtoje zonoje buvo aptikta per šimtas naujų rūšių gyvūnų. Vieni iš jų – miniatiūriniai vėžiagyviai tanaidacea. Mokslininkai aptiko ir dešimtis naujų dumblių rūšių, taip pat juoduosius koralus stichopathes, galinčius išaugti iki dviejų metrų aukščio.
Mokslininkų komandai teko begalę laiko vykdyti povandeninius stebėjimus. Kartais į vandenį jie nerdavo tiesiog su akvalangais, o kartais naudodavosi nuotoliniu būdu valdomais įrenginiais, galinčiais nusileisti net į 2 tūkst. metrų gylį.
„Turint omeny, kad Bermudą skalaujantys vandenys buvo ne vieną dešimtmetį gana išsamiai tyrinėti, mes jokiu būdu nesitikėjome aptikti tokio skaičiaus įvairių naujų rūšių“, – sakė Alexas Rogersas, Oksfordo universiteto profesorius ir įmonės „Nekton“ mokslo skyriaus direktorius.
Mokslininkas teigia, kad naujos gyvybe pulsuojančios vandenyno zonos aptikimas duoda pagrindo manyti, jog jūros gyvūnų rūšių gali būti daug daugiau ir daug įvairesnių nei iki šiol manyta. „Vidutinis vandenyno gylis yra 4,2 tūkst. metrų.
Jei net seklesnėse vietose gyvybė ištirta taip menkai, vadinasi, ligšiolinis mūsų supratimas apie tai, kas glūdi gelmėse, gali būti klaidingas“, – samprotavo A. Rogersas. „Gavome įrodymą, kiek mažai mes žinome ir kaip svarbu aprašyti šį nepažintą arealą, kad vėliau pavyktų jį išsaugoti“, – pridūrė jis.
Už 24 metrų nuo Bermudos krantų mokslininkai taip pat aptiko ištisą dumblių mišką, kerojantį ant povandeninės uolos viršūnės.
Povandeninių kalvų šlaitai šioje vietoje, kaip paaiškėjo, apaugę susisukusiomis koralų vytelėmis ir jūros vėduoklėmis. Čia veisiasi jūros ežiai, žalios murenos, geltoni krabai atsiskyrėliai, taip pat smulkutės rausvos ir geltonos žuvelės bei kitų rūšių fauna.
Viso pasaulio jūrose yra daugiau nei 100 tūkst. povandeninių kalnų, tačiau biologiniu požiūriu išsamiai dar neištirta nė 50. Dar šiemet ta pati mokslininkų grupė rengiasi į ekspediciją Indijos vandenyne.
Nardant ketinama ištirti Seišelių, Maldyvų, Mauricijaus, taip pat Andamanų ir Sumatros salas skalaujančiuose vandenyse tarpstančią augaliją bei gyvūniją.
„24 žmonės pabuvojo Mėnulyje – ten jau žaidėme golfą, tačiau tik trys kol kas buvo nusileidę iki giliausio mūsų planetos taško – į 11 tūkst. metrų vandenyno gelmę“, – sakė „Nekton“ generalinis direktorius Oliveris Steedsas.
„Dabar jau turime technologijų, kurias pasitelkus pavyks ištirti vandenyno gelmes – per ateinantį dešimtmetį apie savo pačių planetą sužinosime daugiau nei per pastarąjį 100 tūkst. metų.
Kažkodėl dažniau žiūrime į viršų, bet juk reikėtų pažvelgti ir žemyn“, – pridūrė jis.
b3cfe4b9.jpg
 

Dalintis:

Taip pat skaitykite
 

© Gismeteo