Pragaištingos sausros ir karštis į neviltį varo šiaurinės Europos ūkininkus

Šių dienų Europa: laukai, kurie įprastai būna užkloti vešlia žalia žole šiuo metu tapo dykynėmis, medžiai meta laupus, o gyvūnai priversti maitintis sausu šienu ir grūdais, o ne leisti dienas ganyklose.
Ūkininkai iš maždaug tuzino skirtingų šalių – nuo Airijos iki Baltijos šalių, kovoja su reto intensyvumo sausra.  Niekur trauktis neketinanti karščio banga nualino augmeniją, o kai kuriose vietose, prognozuojama, kad bus prarasta daugiau nei pusė suplanuoto derliaus, informuoja euronews.com. 
c33691f0.jpg
© Liuda Mickutė | Gismeteo.lt skaitytojų nuotr.
„Aš niekada nemačiau tokių karštų ir sausų orų, o ūkininkavimu užsiimu jau daugiau nei 30 metų,“ – „NBC News“ sakė Max Schulman, ūkio, įsikūrusio už maždaug 55 km. nuo Helsinkio, Suomijoje, savininkas. Savo ūkyje jis augina pupeles, avižas, kviečius ir aliejinių augalų sėklas.
Schulman teigimu, nuo balandžio mėnesio pabaigos jo ūkyje iškrito vos 7,6 cm. kritulių, kai įprastais metais šis lygis svyruodavo nuo 25,4 iki 35,5 cm.
Daugelyje vietovių padarytos žalos lygis dar nėra žinomas, nes nėra užbaigti pagrindiniai derliaus nuėmimo darbai.
Visgi, tarp sausros pažeistų augalų jau įvardinami:
• Svogūnai ir morkos. Jungtinės Karalystės augintojai prognozuoja nuo 30 iki 40 procentų siekiančius morkų ir mažiausiai 25 procentų svogūnų derliaus praradimus.
• Bulvės. Prognozuojama, kad paveikta bus mažiausiai 25 procentai Vokietijos bulvių derliaus.
• Kukurūzai. Nyderlanduose sunaikinta apie 60 procentų jų derliaus.
• Javai, tokie kaip kviečiai, miežiai ir avižos. Švedijoje buvo sunaikinta mažiausiai 35 procentai derliaus. 
96c188da.jpg
© Pixabay 
Ypatingai stipriai nuo sausros kenčia Danija, kur pavasarinis grūdų ir daržovių derlius sunyko nuo 40 iki 50 procentų.
Danija nieko panašaus neregėjo pastaruosius 150 metų. Neabejojama, kad dalis ūkininkų po šios vasaros bankrutuos. 
Šiaurinės Europos ūkininkų asociacijos kreipiasi į savo šalių vyriausybes bei Europos Sąjungą, tikėdamosi jų paramos. Dėl jos kreipėsi net tokia ekonomiškai išskirtinai stipri šalis, kaip Vokietija, kur, skaičiuojama, nuostoliai sieks 1,1 milijardo JAV dolerių sumą.
Pasėlių praradimas pasekmių turės ir žmonėms ir gyvūnams. Be didelio grūdų kainų šuolio, šių metų daržovės išaugo gerokai mažesnės nei įprastiniais metais.
99eb5291.jpg
© RemazteredStudio | Pixabay
Alaus daryklos bei viskio varyklos, kurios yra priklausomos nuo miežių ir kitų grūdų rūšių, akylai stebi šių metų derliaus situaciją, prognozuodamos, kaip tai gali paveikti šių metų gamybos kiekius bei kainas.
Tuo tarpu ūkininkai, kuriems labai svarbi karvėms, kiaulėms ir avims skirta žolė, jau buvo priversti pereiti prie žiemos maisto raciono vartojimo. Trūkstant grynos žolės, kai kurie jų buvo priversti išparduoti savo bandų gyvulius.
Sausra nuostolių pridarė ne tik augmenijoje – gaisrai išdegino dešimtis tūkstančių hektarų plotą Švedijoje.
Tokie ekstremalūs orai nenustebino mokslininkų ar tų ūkininkų, kurie sakė esantys klimato kaitos fronto linijoje.
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite