Dešimtys baltųjų lokių namus įsikūrė apleistuose pastatuose Arkties saloje, o fotografas iš Rusijos stulbinančiose nuotraukose įamžino juos žvelgiančius per langus ir stoviniuojančius verandose.
Kuomet vėlyvą 2021 metų vasarą fotografas Dmitry Kokh nuvyko į atokų Rusijos regioną šiaurinėje Čukotkos dalyje, čia šis vylėsi sutikti baltųjų lokių, kad nufotografuotų juos už poliarinio rato esančioje Vrangelio saloje – natūraliame rezervate ir Pasaulio paveldo vietovėje, kurią saugo Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija.
Vietoje to jis aptiko keistą ir netikėtą reginį: mažesnėje Koliuchino saloje, į pietus nuo Vrangelio salos, daugiau nei 20 baltųjų lokių įsikūrė pastatuose, kurie kadaise buvo Sovietų meteorologinės stoties dalis.
Kokh fotografavo baltuosius lokius jų apgriuvusiuose namuose ir savo užfiksuotais kadrais dalinosi savo tinklalapyje bei „Instagram“ paskyroje, kartu su kitais savo dramatiškos jūros laukinės gamtos fotografijos pavyzdžiais. Šie vaizdiniai sužavėjo internautus ir greitai išplito, „Live Science“ pasakojo Kokh.
Kuomet Kokh nuplaukė į šiaurę, į salas nutolusias per 2000 kilometrų nuo jo pradinio kelionės taško Anadyre, Čukotkos sostinės, jis pastebėjo, kad ten buvo gerokai daugiau jūros ledo, nei vasaros mėnesiais yra įprasta šiaurinei Čukotkos pakrantei. Jo teigimu, gausus jūros ledas gali paaiškinti, kodėl lokiai lankėsi Koliuchino saloje, užuot gyvenę savo įprastose vasaros teritorijose toliau į šiaurę — nes baltieji lokiai naudoja jūros ledą savo ruonių grobiui medžioti.
Koliuchino sala yra tokia maža, kad „iš savo laivo gali matyti beveik visą salą“, tačiau kadaise saloje buvo Rusijos meteorologinė stotis, kuri buvo apleista 1991 m., žlugus Sovietų Sąjungai, sakė jis.
Netrukus po to, kai Kokh laivas prisišvartavo netoli Koliuchino, kad čia išlaukti audrą, „mes orų stoties languose išvydome kažkokį judesį ir tada pamatėme, kad tai buvo lokys“, pasakojo Kokh. „Mes pamatėme vieną, tada dar vieną, o tada – 20 jų. Ir visi jie buvo pastato viduje.“
Kad užfiksuotų šias nuotraukas, Kokh panaudojo kamerą, pritvirtintą prie drono su modifikuotais, mažo triukšmingumo propeleriais, dėl ko jis buvo pakankamai tylus, kad galėtų lėtai artėti prie lokių jų netrikdydamas.
Nuotraukose neatrodo, kad lokiai jaudintųsi dėl priartėjusios kameros ir fotografo, tačiau kuomet kalbama apie baltuosius lokius, išvaizda gali būti apgaulinga, sakė Kohk.
„Baltieji lokiai yra labai sumanūs ir kartais labai gudrūs medžiotojai,“ – sakė jis. „Kartais jie apsimeta į tave nežiūrintys ir esantys atsipalaidavę. Tą akimirką jie yra pasirengę pulti“.
Gamtos rezervato darbuotojas visą laiką buvo su grupe, su šautuvu ir raketomis, kaip atsargumo priemone komandos apsaugai užtikrinti.
Baltieji lokiai sveria iki 770 kilogramų, tačiau nepaisant jų įspūdingo stoto, jie yra stulbinančiai greiti, galintys skuosti net iki 40 km/val. greičiu.
Baltieji lokiai įprastai gyvena atokiose Arkties dalyse, kurios yra toli nuo žmonių, tačiau klimato kaita keičia jų gyvenamąsias buveines ir netgi paskatino lokius veržtis į Rusijos Arkties miestus ieškoti maisto.
Nuo 1979 metų jūros ledas, nuo kurio lokiai medžioja, susitraukė ir suplonėjo, o tyrėjai prognozuoja, kad vasaros jūros ledas iš Arkties visiškai pradings dar iki šio amžiaus pabaigos.
Fotografo nuotraukas galite peržiūrėti čia: Dmitry Kokh
Nors baltieji lokiai susiduria su neužtikrinta ateitimi, šie kadrai, kuriuose matomi iš apgriuvusių pastatų žvelgiantys lokiai, yra priminimas, kad gyvybė Žemėje gali išsilaikyti net ir yrant žmonių sukurtiems objektams ir struktūroms, „Live Science“ sakė Kokh.
„Tačiau gyvybė egzistuos amžinai tik jei ji mums rūpės,“ – sakė jis.
Gismeteo.lt