Klimato kaita lėmė masinį išnykimą: nuo planetos nušlavė 75% gyvybės formų

Masinis išnykimas, kuris sunaikino tris ketvirtadalius Žemės rūšių, buvo sukeltas kataklizminės klimato kaitos.
Tokie atradimai paskelbti naujame tyrime, kuris perspėja, kad žmonijos populiacija gali turėti tokį patį poveikį natūraliems procesams, kurie ir sukėlė šią katastrofą.
Senoji apokalipsė įvyko prieš 201 milijonus metų ir, manoma, buvo sukelta ugnikalnių, kurie į atmosferą išspjovė šiltnamio efektą skatinančias dujas ir sukėlė nesulaikomą globalų šiltėjimą, informuoja metro.co.uk. 
Tačiau tarptautinei mokslininkų komandai, vadovaujamai Danijos ir Grenlandijos geologijos tarnybos „Geological Survey of Denmark and Greenland“, išanalizavus senųjų paparčių sporų duomenis jie nustatė išaugusią nuodingo gyvsidabrio elemento koncentraciją aplinkoje, kuri prisidėjo prie masinio rūšių nykimo.
516b87ea.jpg
© Pixabay
„Šie paparčiai buvo neigiamai paveikti gyvsidabrio lygių,“ – sakė vadovaujančioji mokslininkė Sofie Lindström. „Kadangi gyvsidabris kaupiasi maisto grandinėse, tikėtina, kad ir kitos rūšys taip pat kentėjo. Šie rezultatai rodo, kad Triaso eros pabaigos masinis išnykimas buvo ne tik kad sukeltas iš ugnikalnių pasklidusių šiltnamio efektą skatinančių dujų, lėmusių klimato kaitą, tačiau ir kad tuo pat metu buvo išskirti chaosą sukėlę toksinai, tokie kaip gyvsidabris.“
Tyrimo bendraautorius profesorius Hamed Sanei iš Aarhus universiteto jau anksčiau atskleidė, kad ugnikalniai aplinkoje dideliais kiekiais skleidė gyvsidabrį sukeldami masinį nykimą, vadinamą Permo pabaigos krize, kurios metu nuo Žemės paviršiaus išnyko iki 95% gyvybės formų.
Manoma, kad vulkaninis aktyvumas yra atsakingas už keturis iš penkių didžiausių masinių išnykimų atvejų, įvykusių per paskutinius 500 milijonus metų.
„Prieš industrializmą, vulkaninis aktyvumas buvo pagrindinis didelio gyvsidabrio kiekio iš Žemės plutos išlaisvinimo mechanizmas,“ – sakė Sanei. Tai sudaro galimybes panaudoti gyvsidabrio pėdsakus nuosėdose siekiant susekti didžiuosius vulkaninio aktyvumo atvejus Žemės istorijoje.“
Komanda nustatė, kad mutavusios gyvsidabrio sporos tampa dažnesnės, kuomet gyvsidabrio lygis aplinkoje išauga.
Manoma, kad kylantys gyvsidabrio lygiai sukėlė masinį apsinuodijimą ir tai leidžia paaiškinti staigų ekosistemos padėties pablogėjimą.
Kartojasi panašus scenarijus? 
Tyrėjai teigia, kad jų tirtas Triaso pabaigos masinis rūšių išnykimas daugeliu atveju brėžia paraleles su dabartine pasauline situacija.
„Mūsų globalioji visuomenė į aplinką išmeta daug tokių pačių medžiagų ir šiltnamio efektą skatinančių dujų, kaip tai darė ir ugnikalniai masinių išnykimų metu. Dėl to, tyrimai apie tai, kas vyko tuomet, gali padėti mums išvengti to įvykstant dar kartą,“ – užbaigė Lindström.
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite