Mokslininkai teigia, kad iki 2100-ųjų katastrofinė klimato kaita išnaikins žmoniją

JAV mokslininkai perspėja, jog egzistuoja 1 iš 20 tikimybė, jog dar iki 2100 metų žmonija bus visiškai sunaikinta. Ir dėl to bus kalta katastrofinė klimato kaita.
Anot jų, didesnis nei 3°C temperatūros kilimas gali turėti „katastrofinių“ padarinių, o didesnis nei 5°C kilimas gali turėti kol kas nežinomų pasekmių ar net visiškai sunaikinti gyvybę.
Mokslininkai iš Scripps Okeanografijos instituto Kalifornijos universitete, San Diege, atlikdami įvairius skaičiavimus analizavo, kas nutiktų jeigu iki 2100 metų skirtingais lygiais išaugtų temperatūra.
Rizikos matavimo pagrindui jie naudojo 2015 metų Paryžiaus susitarime nustatytus klimato kaito rodiklius.
91fe8470.jpg
Pixabay 
Buvo sutarta, kad pasaulio valstybės palaikys vidutinę pasaulinę temperatūra žemiau 2°C augimo ribos lyginant su ta, kuri fiksuota prieš Industrinę revoliuciją.
Net jei bus pasiekti šie tikslai, pasaulinės temperatūros kilimas 1,5°C vis tiek yra kategorizuojamas kaip „pavojingas“, o tai reiškia, kad jis gali pridaryti žymios žalos žmonijai ir gamtos sistemoms.
Temperatūros kilimas daugiau nei 3°C gali turėti poveikį, kurį mokslininkai apibūdina kaip „katastrofinį“.
Didesnis nei 5°C temperatūros kilimas, gali lemti „nežinomus“ padarinius, kurie viršytų katastrofines pasekmes ir net, galimai, sunaikintų gyvybės formas. Kiltų mirtinas pavojus žmonių gyvybėms ir gyvūnijos rūšims.
Klimato šiltėjimas apima tokias pasekmes, kaip išaugusi ekstremalių klimato fenomenų grėsmė, pavyzdžiui, vis intensyvesnės karščio bangos, uraganai, potvyniai ar užsitęsusios sausros, rašo dailymail.co.uk.
Planetos šiltėjimas tarp 3°C ir 5°C gali paskatinti tai, ką mokslininkai apibūdina kaip „kritinėmis ribomis“, pavyzdžiui, Vakarų Antarktidos ledynų šelfo subyrėjimą ir po jo sekantį pasaulinio jūros lygmens kilimą ir Amazonės džiunglių sunykimą.
Žmonijai grėstų mirtinos karščio bangos, kurios jau dabar tampa vis dažnesnėmis, lemiančiomis daugiau nei 7 milijardus mirčių, susijusių su karščiu bei vis didesnėmis bado problemomis. Be to, pokyčiai būtų tokie staigūs, jog daugelis net nesugebėtų prie jų prisitaikyti, ypač pažeidžiamiausios visuomenės grupės.

Dalintis:

Taip pat skaitykite
 

© Gismeteo