Grėsmė dėl Agungo ugnikalnio: gali sukelti visuotinį atšalimą

Viso pasaulio dėmesį jau nuo lapkričio 21 d. sukaustė Agungo ugnikalnis, kuriame vyksta išsiveržimas. Visgi, mokslininkai negali tiksliai prognozuoti kada vyks pagrindinis Agungo ugnikalnio išsiveržimas.
Jeigu įvyktų pagrindinis išsiveržimas, tuomet tai gali turėti ypač didelės įtakos Žemės klimatui, tarp jų ir visuotinio atšalimo periodui, galinčiam tęstis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Kuomet 1963 metais Agungo ugnikalnis išsiveržė paskutinį kartą, tada jis lėmė nuo 0,1 iki 0,2 laipsnių siekiantį visuotinės temperatūros kritimą, informuoja accuweather.com. 
d3dd8ef2.jpg
© Firdia Lawanut | AP
Trys faktoriai nusako ar vulkaninis išsiveržimas turės didesnės įtakos Žemės klimatui: sieros dioksido lygiai, lokacija ir išsiveržimo intensyvumas.
1. Kuomet ugnikalnis išsiveržia, jis išskiria skirtingų tipų medžiagas, tarp jų ir sieros dioksidą, kuris kartais prasmunka į stratosferą. Sieros dioksidas transformuojasi į sulfato aerozolius, smulkias daleles sulaikomas atmosferoje. Sulfato aerozoliai blokuoja saulės energiją ir vietoj to, kad prasibrautų pro Žemės atmosferą, energija yra atspindima atgal į kosmosą.
To rezultate, sumažėja Žemės paviršių pasiekiančios saulės energijos kiekis, o tai lemia temperatūros žemėjimą. Kuo daugiau sieros dioksido išskiria ugnikalnis, tuo daugiau saulės šviesos bus užblokuota ir tuo didesnis poveikis bus daromas klimatui.
2. Antrasis faktorius lemiantis poveikį klimatui yra ugnikalnio lokacija. Ugnikalnių išsiveržimai vykstantys arčiau pusiaujo, turi daugiau įtakos klimatui. Ties pusiauju yra gerokai daugiau saulės šviesos, kurią galima atspindėti, dėl ko sulfato aerozoliai turi stipresnį poveikį.
3. Paskutinis faktorius yra išsiveržimo intensyvumas. Išsiveržimas turi būti pakankamai stiprus, kad ugnikalnio viršuje esantis debesis prasiskverbtų pro troposferą ir pakliūtų į stratosferą.
Sieros dioksidas atmosferoje išliks ilgą laiko tarpą ir lems mėnesius ar net metus truksiantį visuotinį atšalimą. Priešingai, žemutinėje atmosferoje jis išsilaikytų vos kelias savaites.
Visgi, nežinoma ar šis Indonezijos ugnikalnis išsiverš ir kokiu intensyvumu, tačiau jei taip nutiktų, tai gali būti, kad jis atitiks visus tris kriterijus, kadangi yra sąlyginai arti pusiaujo.
Tačiau be didesnio išsiveržimo nebus fiksuojama jokio ryškesnio poveikio globalinei temperatūrai.
Mokslininkai teigia, kad ugnikalnių išsiveržimų sukeltas visuotinis atšalimas nereiškia ilgalaikės kovos su klimato šiltėjimu. Kai tik sulfato aerozoliai palieka stratosferą, tuomet globali temperatūra tiesiog sugrįžta į savo pradinę būseną, kurioje ji buvo prieš išsiveržimą.
Klimato šilimas yra didesnis ir patvaresnis, ir anot mokslininkų,  jis bet kokiu atveju nugalės.

Dalintis:

Taip pat skaitykite
 

© Gismeteo