Žmogaus kūnas gali nepakelti tiek karščio ir drėgmės, kaip prognozavo ankstesnės teorijos.
Vienas pirmųjų tyrimų, tiesiogiai vertinančių drėgno karščio sukeliamą įtampą tarp jaunų žmonių, nustatė, kad kuomet drėgmė yra ties absoliučiu maksimumu, viršutinė žmogaus prisitaikymo riba yra tik 31°C.
Tai yra keturiais laipsniais mažiau, nei skaičiuota teoriškai, o vyresniems žmonėms ši riba, ko gero, yra dar žemesnė.
Kadangi žmones vėsinasi per garavimą (pavyzdžiui, prakaitas ant odos padeda mums atvėsti), dėl to yra svarbu suprasti „drėgnuoju termometru matuojamą garavimo temperatūrą“ (angl. wet-bulb temperature), kuri apima tiek karštį, tiek drėgmę — kuo daugiau drėgmės ore, palyginus su šiluma, tuo sunkiau veikia garinimas, rašo sciencealert.com.
Palyginus su karštais ir sausais klimatais, žmogaus kūnas taip pat negali atlaikyti ir karštų, ir drėgnų klimatų. Taip yra dėl to, kad ties 100 proc. oro drėgme, mūsų prakaitas negali taip lengvai išgaruoti, kad atvėsintų kūnus.
Absoliučiai sausoje aplinkoje, žmogaus išlikimo slenkstis, ko gero, siekia apie 50°C. Tačiau, naujieji rezultatai rodo, kad visiškai drėgnoje aplinkoje temperatūra turi pasiekti vos 31 °C, kad mūsų kūnai patirtų šilumos smūgį.
Ilgesnis laikas praleistas tokiose sąlygose reiškia neišvengiamą mirtį.
„Žinant, kokios yra tos viršutinės temperatūros ir drėgmės ribos, prieš karščio bangą galime geriau paruošti žmones, ypač tuos, kurie yra labiau pažeidžiami,“ – sakė fiziologas iš Pensilvanijos valstijos universiteto, Larry Kenney. „Tai galėtų reikšti, kad pirmenybė būtų teikiama labiausiai sergantiems žmonėms, kuriems reikalinga globa, skelbiami perspėjimai apsilankyti bendruomenėse prieš artėjančias karščio bangas, arba rengiamos diagramos, kuriose būtų pateikiamos gairės dėl skirtingų temperatūros ir drėgmės diapazonų.“
Klimato kaitai skatinant intensyvesnį globalų šiltėjimą ir vandens garavimą, didėja mūsų atmosferos karštis ir drėgmė, dėl ko vis labiau tikėtina viršyti „drėgnojo termometro“ temperatūrų slenksčius. Ypač tropikuose.
Klimato mokslininkai įtaria, kad iki amžiaus pabaigos Pakistanas, Indija ir Pietryčių Azijos dalys, Persijos įlanka ir Centrinė Amerika vis dažniau susidurs su maksimalios drėgmės lygiais, esant aukštesnei nei 35°C temperatūrai.
Tačiau ši riba daugiausia yra pagrįsta teorija ir fiziologiniais modeliais, apie tai kiek šilumos ir drėgmės gali atlaikyti žmogaus kūnas. Realaus gyvenimo tyrimų duomenų iki šiol trūko.
Kad išsiaiškintų tikrąją garavimo temperatūrą, ties kuria žmonėms gresia patirti karščio smūgį ir potencialią mirtį, mokslininkai tam pasitelkė 24 jaunus ir sveikus suaugusius asmenis, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 34 metų.
Komanda pradėjo nuo jaunų ir sveikų žmonių tyrimų grupės, nes jie gali suteikti „geriausio atvejo“ pagrindą. Vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir kitos pažeidžiamos gyventojų grupės, paprastai, taip pat negali lengvai toleruoti karščio ir drėgmės.
Prieš įeidami į kamerą su reguliuojamais temperatūros ir oro drėgmės lygiais, dalyviai prarijo mažyčius įrašymo įrenginius, kurie matavo jų kūno vidaus temperatūras ir per radiją perdavė šią informaciją tyrėjams.
Tuomet tyrimo dalyvių buvo paprašyta lėtai važiuoti stacionariu dviračiu treniruokliu, tuo pat metu palaipsniui didinant kameroje tvyrančią temperatūrą ir drėgmę.
Kuomet dalyvio kūnas nebepajėgė palaikyti vidinės temperatūros, eksperimentas buvo sustabdytas.
Vidutiniškai, šiose sąlygose, kritinė garavimo temperatūra svyravo nuo 30°C iki 31°C, tačiau ji gali būti šiek tiek aukštesnė, jei žmogus visiškai ilsisi ir nejudina nė vieno raumens.
Dabar mokslininkai viliasi pakartoti šiuos tyrimus tarp vyresnio amžiaus dalyvių, tačiau kelia nerimą tai, kad ši riba yra tokia žema, palyginti su ankstesniais vertinimais, net jauniems ir sveikiems dalyviams.
2020 metais keliuose Pakistano miestuose drėgnaisiais termometrais fiksuotos temperatūros viršijo 35°C. Nuo 1979 metų šių temperatūrų, viršijančių 31°C, dažnis daugiau nei padvigubėjo.
Nors naujieji eksperimentai rodo, kad jauni žmonės yra jautrūs tokioms ekstremalioms sąlygoms, tačiau statistika demonstruoja, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar miršta dažniau dėl ilgalaikio jų poveikio.
„Mūsų gauti rezultatai rodo, kad drėgnose pasaulio vietose mes turėtume pradėti nerimauti, net ir dėl jaunų, sveikų žmonių, kuomet drėgnųjų termometrų temperatūros viršija 31 laipsnį,“ – sakė Kenney.
„Klimatas kinta, dėl ko bus vis daugiau ir daugiau karščio bangų. Keičiasi ir populiacija, taigi bus daugiau vyresnio amžiaus žmonių.“
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Journal of Applied Physiology“
Gismeteo.lt