Pokyčiai Amazonės džiunglėse: išskiria daugiau anglies dioksido nei absorbuoja

Amazonės džiunglės sparčiai artėja link svarbiausio lūžio taško. Dėl negailestingų miškų kirtimų, atogrąžų miškai sunkiai geba atsistatyti ir milžiniški plotai šiuo metu iš anglies absorbentų tampa anglies šaltiniu.
Aplinkos tyrinėtojai Brazilijoje nustatė, kad iki penktadalio Amazonės džiunglių šiuo metu į aplinką išskiria daugiau anglies dioksido, nei jo absorbuoja. Nors likusi atogrąžų miškų dalis šiuo metu vis dar „veikia tvarkingai“, toks žymus pokytis pasaulio klimatui gali turėti didelės reikšmės, rašo iflscience.com. 
Mokslininkai teigia, kad jų atradimai remiasi naujais realiais duomenimis, surinktais skriejančių orlaivių, aprūpintų sensoriais, galinčiais nustatyti šiltnamio efektą skatinančių dujų koncentracijas.
39f5273d.jpg
© FD Trade/iStock 
Viena iš pagrindinių to priežasčių yra miškų kirtimai. Atogrąžų miškai atlieka anglies absorbentų vaidmenį, kuomet per medžių ir augmenijos gausybę anglies dioksidas yra siurbiamas iš aplinkos ir panaudojamas fotosintezei.
Anglis yra izoliuojama augaluose ir kaupiama biomasėje. Milžiniškas anglies kiekis taip pat kaupiamas dirvožemyje kaip organinė medžiaga, pavyzdžiui, įrantys medžiai.
Vis dėlto, atogrąžų miškai taip pat ir išskiria anglį, daugiausia per mikroorganizmų kvėpavimą jiems ardant žuvusius medžius. Lygiai taip pat atgal į atmosferą sukaupta anglis yra išskiriama ir miškų gaisrų metu.
Praeityje Amazonė absorbuodavo daugiau anglies nei jos išskirdavo. Vis dėlto, vyraujant milžiniškiems miškų kirtimams ir aplink liekant vis mažiau ir mažiau medžių, kilo tikra sumaištis.
„1980-aisiais ir 1990-aisiais Amazonė būdavo labai stiprus anglies absorbentas, per metus iš atmosferos ištraukdavusi 2 milijardus tonų anglies dioksido,“ – „Newsnight“ sakė profesorius Carlos Nobre, tyrimo bendraautorius iš San Paulo universiteto Pažangiųjų tyrimų centro.
f8978120.jpg
© Adobe Stock 
„Šiandien šis skaičius sumažėjo iki, turbūt, 1–1,2 milijardo tonų anglies dioksido per metus“, – teigė Carlos Nobre.
Kitas tyrimas, paskelbtas „Science Advances“, taip pat apžvelgė Amazonės atogrąžų miškų anglies ciklą ir gaisrų sukeltus trikdžius. Mokslininkai pasinaudojo modeliais, kurių pagalba apskaičiavo, kad dėl klimato kaitos kylančios temperatūros dvigubai padidins gaisrų išdeginamas teritorijas, kas iki 2050 metų paveiks iki 16 procentų pietinės Brazilijos Amazonės miškų.
Visa tai į atmosferą pumpuoja milžiniškus, iki 17 milijardų tonų, anglies dioksido kiekius, ko pakanka Amazonę pakeisti iš grynojo anglies absorbento į grynąjį anglies šaltinį.
Tačiau dar ne viskas prarasta, ir ne viskas taip niūru. Mokslininkai nustatė, kad katastrofos būtų galima išvengti stabdant miškų kirtimus. To pasiekus, miškų gaisrų teritorija galėtų sumažėti iki 30 procentų, o anglies emisijos iš gaisrų regione sumažėtų 56 procentais.
Deja, bet vertinant 2020 metų sausį augančius Brazilijos miškų kirtimų tempus, vargu, ar būtinieji pokyčiai būtų pasiekti bent jau artimiausiu metu.
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite