Užfiksuoti paslaptingi blyksniai virš Žemės: NASA paaiškino kas tai VIDEO

Kol akyliausi stebėtojai, tiesiogiai nesusiję su NASA, diskutavo apie šių šviesos blyksnių kilmę, mokslininkai šių atspindžių priežastį įvardino kur kas paprasčiau.
Bet apie viską nuo pradžių
Kelių milijonų kilometrų nuo Žemės aukštyje, NASA kameros fiksavo netikėtus šviesos blyksnius atsispindinčius nuo mūsų planetos. Į Žemę nukreiptas instrumentas, esantis NVAA Tolimojo kosmoso klimato observatorijoje (DSCOVR), buvo paleistas 2015 metais ir per metų laikotarpį užfiksavo šiuos blyksnius. 
c57414d3.jpg
© NASA 
NASA DSCOVR palydove esanti kamera su teleskopiniu objektyvu, pavadinta EPIC (Earth Polychromatic Imaging Camera) beveik kas valandą fiksuoja saulės apšviestos planetos nuotraukas, būdama tarp Žemės ir Saulės.
Alexander Marshak, DSCOVR projekto mokslininkas dirbantis NASA Goddard Kosmoso skrydžių centre, Greenbelt mieste, Merilande, buvo pirmasis, kuris ir pastebėjo šiuos šviesos blyksnius kartas nuo karto pasirodančius virš vandenynų, skelbia NASA.
Tyrinėdamas šiuos blyksnius Marshak ir jo kolegos atrado, kad panašūs blyksniai atsispindintys nuo mūsų planetos dar 1993 metais atkreipė astronomo Carl Sagan dėmesį. Tąkart Sagan peržiūrinėjo fotografijas užfiksuotas „Galileo“ kosminio erdvėlaivio, paleisto 1989 metais siekiant ištirti Jupiterį ir jo palydovus.
Surinktus duomenis Sagan ir jo kolegos pasitelkė bandydami atsakyti į pagrindinį klausimą: ar kosminis erdvėlaivis galėtų užfiksuoti egzistuojančios gyvybės ženklus būdamas dideliame nuotolyje.

 

Šviesos blyksniai atsispindintys nuo vandenynų, kaip ir tie apie kuriuos kalba Sagan, gali turėti labai paprastą paaiškinimą, sakė Marshak: saulės šviesa atsimuša nuo lygių vandenynų ar ežerų paviršių ir atsispindi tiesiai į šviesos šaltinį, tarsi fotografuojant su blykste priešais veidrodį.
Tačiau, kuomet mokslininkai pakartotinai pažvelgė į „Galileo“ užfiksuotas nuotraukas, jie atrado tai, ką prieš tai praleido Sagan ir jo kolegos – ryškūs šviesos blyksniai virš sausumos. Jie pastebėti ir EPIC užfiksuotose fotografijose. Paviešinus šias EPIC fotografijas, Marshak sulaukė daugybės žmonių laiškų su klausimais, iš kur atsiranda šie blyksniai.
Spėjimas nepasitvirtino
„Virš sausumos mes taip pat atradome kelis labai ryškius blyksnius,“ – sakė jis. „Pirmą kartą tai išvydus pamaniau, kad galbūt ten yra kokie nors nedideli vandens telkiniai ar ežerai, nuo kurių atsispindi saulės šviesa. Tačiau spindesys yra gerokai didesnis, negu galėtų atsispindėti nuo tokio nedidelio telkinio.“
Visgi, jis ir jo kolegos Tamas Varnai iš Merilando universiteto, Baltimorėje, ir  Alexander Kostinski iš Mičigano Technologijos universiteto, pradėjo vandens šaltinių ieškoti kitoje Žemės sistemos vietoje – tai ledo dalelės aukštojoje atmosferoje. Atlikę daugybę eksperimentų mokslininkai savo atradimus paskelbė naujame savo darbe, kurį paviešino žurnale „Geophysical Research Letters“ ir kuriuo patvirtino tolimųjų blyksnių priežastis.
fd19b0fc.jpg
© NASA 
EPIC kamerų užfiksuotose fotografijose matomi blyksniai atskleidžia tris atskiras spalvas, nes pati kamera kas kelias minutes fiksuoja raudonas, žalias ir mėlynas fotografijas. Iš viso mokslininkai nustatė 866 šviesos pliūptelėjimus tarp 2015 metų birželio ir 2016 m. rugpjūčio.
Mokslininkai teigė, kad jei šie 866 blykstelėjimai buvo sukelti atsispindėjusios saulės šviesos, tuomet jie būtų apriboti tam tikrose planetos taškuose – kur kampas tarp saulės ir Žemės yra toks pats, kaip ir kampas tarp kosminio erdvėlaivio ir Žemės, nes tik taip erdvėlaivis galėtų „surinkti“ ir fiksuoti atsispindinčią šviesą.
Blyksniai dideliame aukštyje 
EPIC sukaupti duomenys padėjo patvirtinti ir tai, kad blyksniai kilo iš didelio aukščio, o ne paprasčiausių antžeminių vandens telkinių. Du palydove įrengti instrumentai  yra skirti matuoti debesų aukštį ir mokslininkai peržiūrėję jų sukauptus duomenis nustatė, kad vietovėse kur pastebėti blyksniai, maždaug 5-8 km. aukštyje egzistavo aukšti plunksniniai debesys.
„Blyksnių kilmė tikrai ne nuo Žemės paviršiaus. Tai tikrai ledo ir nuo horizontaliai orientuotų dalelių atsispindėjusios saulės šviesos suformuotas fenomenas,“ – sakė Marshak.
Šiuo metu Marshak tyrinėja kaip dažnai susiformuoja tokios horizontalios ledo dalelės ir ar jos yra pakankamai įprastas fenomenas, kas galėtų turėti įtakos tam, koks saulės šviesos kiekis prasiveržia pro Žemės atmosferą.
Jei pasitvirtins ryšys tarp šių procesų, tuomet ši informacija būtų įtraukta į kompiuterinius modelius, kurie analizuoja, koks karščio kiekis pasiekia ir palieka Žemę.

Dalintis:

Taip pat skaitykite
 

© Gismeteo