Naujai susidariusią salą Ramiajame vandenyne gaubia paslaptis

www.Delfi.lt 
2014 metais povandeninis ugnikalnis davė pradžią naujai salai pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. NASA palydovų užfiksuotas jos vaizdas privertė atkreipti dėmesį į kiek neįprastą ir ilgokai užsitęsusį formavimosi procesą.
Havajai nėra vienintelės salos, kurių atsiradimą lėmė povandeninių ugnikalnių išsiveržimas. 2014 metais, kaip rašoma portale „Business Insider“, po masinių vandenyno dugną supurčiusių išsiveržimų susiformavo nauja sala – Hunga Tonga-Hunga Haapajis.
Vis dėlto kai kurios su šia sala susijusios aplinkybės mokslininkams pasirodė sunkiai paaiškinamos. Hunga Tonga-Hunga Haapajis susiformavo 2014 metais, kai į paviršių iškilo išsiveržusio povandeninio ugnikalnio krateris. Netoliese poilsiavę turistai nufilmavo didžiulį sprogimą.

 

Jam įvykus, buvo atitinkamai pakoreguoti orlaivių maršrutai, nes skristi virš regiono tapo pavojinga. Sklaidantis dūmams, ėmė ryškėti nedidelės salos kontūrai.
Ji susiformavo Ramiajame vandenyne maždaug už 644 kilometrų nuo Fidžio krantų. Salos ilgis – kiek daugiau nei pusantro kilometro. Buvo tikimasi, kad po kelių mėnesių ji nugrims, tačiau net po trejeto metų sala tebėra toje pačioje vietoje. Iš nufilmuotų vaizdų matyti, kad nuo pat iškilimo sala nenugrimzdo.
Tai pirmas palydovo užfiksuotas salos formavimosi procesas. Mokslininkai lig šiol negali paaiškinti, kodėl sala taip ilgai išliko. Remiantis viena pateikta teorija, šiltam jūros vandeniui susimaišius su pasklidusiais pelenais galėjo susiformuoti kietesnės uolienos paviršius.
Mokslininkai tikisi, kad atlikus cheminę uolienų pavyzdžių analizę pavyks atskleisti šią naują salą gaubiančias paslaptis.

 

99d1b3b1.jpg
 

Dalintis:

Taip pat skaitykite