Plazmos lietaus fontanai Saulėje gali paaiškinti vieną didžiausių jos paslapčių

Kad ir kaip keistai skambėtų, lietus Saulėje yra ganėtinai dažnas fenomenas.
Tačia, savaime suprantama, čia viskas vyksta kiek kitaip. Saulėje lietus kyla iš staigaus plazmos kaitimo ir vėsimo.
Po Saulės pliūpsnių išsiveržimo, kurie plazmą ant jos paviršiaus gali įkaitinti nuo kelių tūkstančių iki beveik 1,1 milijono laipsnių pagal Celsijų, mokslininkai tikisi išvysti liepsnojančius plazmos lietaus žiedus kylančius ir krentančius palei didžiules, cirkuliuojančias Saulės magnetinio lauko linijas.
31359df7.jpg
© NASA’s Solar Dynamics Observatory 
Visgi, šįkart NASA mokslininkai mano ant Saulės paviršiaus atradę visiškai naują struktūrą, kuri net be intensyvaus Saulės pliūpsnių karščio gali sukelti kelias dienas trunkančią lietaus audrą.
Naujame tyrime, kuris balandžio 5 d. buvo paskelbtas „Astrophysical Journal Letters“, NASA komanda apibūdino šias struktūras (angl. raining null-point topologies (RNPT))  kaip ypač ryškias, galinčias virš Saulės paviršiaus pakilti iki 50000 km. aukščio.
Penkis mėnesius analizavusi Saulės stebėjimų duomenis iš NASA Saulės dinamikos observatorijos (SDO), komanda nustatė tris aiškiai matomas RNTP struktūras. 
Išsilydžiusio lietaus medžioklė
Šių dulksnos struktūrų aptikimas tapo staigmena NASA tyrėjai Emily Mason, kuri naršė SDO medžiagą ieškodama lietaus ženklų masyviose struktūrose – 1,6 milijono ilgio magnetinio lauko kilpose.
Šios kilpos yra aiškiai matomos užtemimų metu iššokančios iš Saulės vainiko arba iš tolimiausių jos atmosferos dalių. Jos atrodė kaip puiki vieta žvalgytis Saulės lietaus, rašė mokslininkai.
Vis dėlto, Mason nepavyko aptikti krentančios plazmos pėdsakų iš SDO surinktos medžiagos. Tai ką ji pamatė buvo daugybė ryškių, žemų, paslaptingų struktūrų, kurias ji ir jos komanda vėliau identifikavo kaip RNTP.
Sąlyginai žemas struktūrų aukštis gali būti laikomas pačiu įdomiausiu rezultatų aspektu, rašo mokslininkai.
Pasiekiantys 50000 km aukštį virš Saulės paviršiaus, RNTP buvo vos 2% virš anksčiau paminėtų magnetinio lauko kilpų, kurių žvalgėsi Mason ir jos komanda.
Tai reiškia, kad ir koks procesas sukėlė plazmos įkaitimą ir pakilimą virš magnetinio lauko linijų, tai vyko gerokai siauresniame Saulės atmosferos regione nei buvo manyta anksčiau.
Pavyks įminti paslaptį?
Tai reiškia, kad šiuos visur pasitaikančius fontanus sukeliantys procesai galėtų paaiškinti vieną iš ilgiausiai gyvuojančių Saulės paslapčių – kodėl Saulės atmosfera yra beveik 300 kartų karštesnė už jos paviršių?
„Mes vis dar tiksliai nežinome, kas įkaitina vainiką, tačiau žinome, kad tai turi vykti šiame sluoksnyje,“ – pranešime sakė Mason.
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite