Ramiojo vandenyno Ugnies žiedas yra ugnikalnių grandinė. Žemės drebėjimai regione nuolatos kelia pavojų salų valstybėms, Japonijai, Indonezijai ir Amerikoms.
Kokio dydžio yra šis Ugnies žiedas?
Ugnies žiedas dominuoja Ramiajame vandenyne. Tai mažiausiai 450 aktyvių ir neveikiančių ugnikalnių, kurie sudaro pusratį arba pasagos formą aplink Filipinų jūros plokštę, Ramiojo vandenyno plokštę, Juan de Fuca ir Cocos plokštes bei Naskos tektoninę plokštę. Šiame regione itin didelis seisminis aktyvumas, rašo dw.com.
Apie 90 proc. visų žemės drebėjimų įvyksta Ugnies žiedo ribose. Tai reiškia, kad gyventojams Indonezijoje, Filipinuose, Malaizijoje, Japonijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje ir kitose salų šalyse, tokiose kaip Saliamono Salos, Fidžis ir daugelyje kitų Melanezijoje, Mikronezijoje ir Polinezijoje bei tolyn į rytus iki pat vakarinių Šiaurės ir Pietų Amerikų krantų, egzistuoja beveik nuolatinė grėsmė.
Tačiau pavojaus lygiai skiriasi priklausomai nuo lokalių veiksnių, tokių kaip artumas prie žemės drebėjimo epicentro, nesvarbu, ar jis yra jūroje, ar sausumoje, ir būsto standartų.
Kodėl Ugnies žiede yra tiek daug ugnikalnių?
Tektoninės plokštės nuolatos juda virš iš dalies kietų ir iš dalies išsilydžiusių uolienų sluoksnio. Tai vadinama Žemės mantija.
Pavyzdžiui, kai plokštės susiduria arba atsiskiria, Žemė, tikrąja to žodžio prasme, juda. Tokių tektoninių plokščių susidūrimo metu susiformavo kalnai, tokie kaip Andai Pietų Amerikoje ar Uoliniai kalnai Šiaurės Amerikoje, o taip pat ir ugnikalniai.
Daugybė ugnikalnių Ugnies žiede buvo sukurti subdukcijos proceso metu. Ir dauguma planetos subdukcijos zonų yra Ugnies žiede.
Kas yra subdukcija?
Subdukcija įvyksta tada, kuomet pasislenka tektoninės plokštės ir viena plokštė palenda po kita. Toks vandenyno dugno judėjimas sukuria „mineralų transmutaciją“, vedančią link magmos tirpimo ir sukietėjimo, o tai yra ugnikalnių formacija.
Iš esmės, kuomet „žemėjanti“ vandenyno plokštė yra įstumiama į karštesnę mantijos plokštę, ji įkaista, susimaišo lakieji elementai, o tai gamina magmą.
Tada magma pakyla per viršutinę plokštę ir išsiveržia į paviršių.
Vis dėlto, jei viršutinė plokštė yra vandenynas, tuomet tai gali sukurti vulkaninių salų grandinę, tokią kaip Marianų salos. Čia taip pat galima rasti giliausius Žemės lovius bei giliausius žemės drebėjimus.
Kada ir kur įvyko stipriausi žemės drebėjimai Ugnies žiede?
Pats stipriausias žemės drebėjimas Ugnies žiede ir, tuo pat metu, visame pasaulyje, smogė Čilei 1960 metų gegužės 22 d. Tai buvo 9,5 stiprumo žemės drebėjimas. Tai skelbiama remiantis JAV geologijos tarnybos parengtu „Didžiausių pasaulyje žemės drebėjimų, įvykusių nuo 1900 metų“ sąrašu.
Nuo jo nedaug atsilieka Didysis Aliaskos žemės drebėjimas, įvykęs 1964 metais (9,2 balų stiprumo), Šiaurinės Sumatros žemės drebėjimas, dar žinomas kaip Indijos vandenyno cunamis, įvykęs 2004 metų gruodžio 26 d. (9,1 balų stiprumo) ir drebėjimas 2011 m. kovo 11 d. įvykęs prie rytinių Honšiu salos, Japonijoje, krantų ir sukėlęs cunamį bei branduolinę katastrofą Fukušimoje.
Daugelis sąraše minimų žemės drebėjimų yra įvykę tiksliai Ugnies žiede ir jų stiprumas svyruoja nuo 9,5 iki 8,5 balo.
Atsižvelgiant į visą šį aktyvumą, ar galime prognozuoti žemės drebėjimus Ugnies žiede?
Deja, bet ne. Daugelis ekspertų jums pasakys, kad bent iki šiol buvo neįmanoma prognozuoti žemės drebėjimų. Net jei žiede vyksta du drebėjimai iš eilės, yra sunku pasakyti, kad vienas turėjo ką nors bendro su kitu. Vienas žemės drebėjimas nebūtinai sukels kitą.
Kai kurie seismologai atsargiai žiūri į mintį, kad tai, ką mes darome kaip žmonės – ar tai būtų branduolinių sprogmenų bandymai, ar giliavandenių gręžinių gręžimas – turi galimą poveikį. Tačiau rimtų mokslinių įrodymų tam yra mažai arba jų visai nėra.
Kalbant konkrečiai apie Ugnies žiedą, šis regionas susiduria su nuolatine įtampa. Kuomet įvyksta drebėjimas, ši įtampa laikinai sumažėja, tačiau netrukus ji vėl ima kauptis. Taigi žmonėms, gyvenantiems aplink Ugnies žiedą, belieka suvokti pavojų, galbūt gyventi kiek toliau sausumoje, statyti saugesnius, žemės drebėjimams atsparius būstus, o valstybėms gerinti išankstinio perspėjimo vandenyne ir sausumoje sistemas, kurios padėtų mažinti pavojų žmonių gyvybėms.
Gismeteo.lt