Nustatyta, kad vos kelis mėnesius praleidus Antarktidoje gali susitraukti smegenys

Vos keli mėnesiai, praleisti gyvenant Antarktidoje, gali tapti ypatingai sunkūs.
Neseniai mokslininkai ištyrė devynių žmonių (penkių vyrų ir keturių moterų) smegenis prieš ir po 14 mėnesių, kuriuos jie praleido dirbdami Vokietijos tyrimų stotyje „Neumayer III“, Antarktidoje.
Žurnale „The New England Journal of Medicine“ aprašoma, kad magnetinio rezonanso tomografo tyrimai, atlikti po jų ekspedicijų, parodė, kad devyni komandos nariai prarado žymų kiekį savo smegenų dalies, vadinamos dentate gyrus, kuri priklauso hipokampo vingiui, siejamam su erdviniu mąstymu ir atmintimi.
7ac1cf32.jpg
© PIXABAY 
Dalyje smegenų žievės, atsakingos už asmenybę, sprendimų priėmimą ir socialinę elgseną, jie taip pat nustatė mažesnį pilkosios medžiagos kiekį.
Smegenų pasikeitimai taip pat turėjo įtakos ir tiriamųjų kognityviniams gebėjimams. Testai parodė, kad dalyviams nustatyta sumažėjusi erdvinė atmintis ir atrankinis dėmesys – gebėjimas ignoruoti nereikšmingą informaciją ir dėmesio koncentravimas į vykdomą užduotį.
Pietiniame Polyje – aplinkoje, kurioje dažnai tęsiasi 24 valandas trunkantis tamsusis paros metas, o kraštovaizdį dengia monotoniškas sniego reginys, socialiems padarams gyvenimas yra ypač sudėtingas.
Darbuotojai čia ne tik susiduria su iki –50°C nukrentančia oro temperatūra, tačiau taip pat išgyvena ir chronišką uždarų patalpų sindromą.
Kiekviena diena praleista tyrimų stotyje yra apibūdinama, kaip monotoniška, kur vyrauja užsitęsusi socialinė izoliacija, nesudaranti galimybių privatumui ar stimuliacijai.
Nors mokslininkai konkrečiai neieškojo priežastinių ryšių, jie tiki, kad jų stebėti pokyčiai smegenyse yra aplinkos monotonijos ir užsitęsusios izoliacijos rezultatas.
Vis dėlto, ankstesni tyrimai parodė, kad socialinė izoliacija gali turėti didelių padarinių tiek smegenų elgsenai, tiek jų struktūrai.
„Šis scenarijus suteikia mums galimybę analizuoti būdus, kaip ekstremalių sąlygų poveikis veikia žmogaus smegenis,“ – pranešime sakė Alexander Stahn iš Charité fiziologijos instituto, Pensilvanijos universiteto.
„Atsižvelgiant į nedidelį tyrimų dalyvių skaičių, mūsų tyrimo rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai,“ – perspėjo Alexander Stahn. „Vis dėlto, jie pateikia svarbios informacijos, kuri yra remiama pirminiais tyrimais, atliktais su pelėmis, kad ekstremalios aplinkos sąlygos gali turėti nepageidaujamų padarinių smegenims ir, konkrečiau, naujų nervinių ląstelių gamybai smegenų dalyje, vadinamoje dentate gyrus hippocampus (liet. „hipokampo dantytasis vingis“).
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite