Filipinai perspėja apie galimą sprogstamąjį ugnikalnio išsiveržimą VIDEO

Atsakingos Filipinų institucijos paragino vykdyti  visiškas evakuacijas, kuomet iš regionų netoli sostinės Manilos būtų evakuota beveik pusė milijono žmonių, o šis sprendimas priimtas po to, kai sekmadienį į 14 kilometrų aukštį ugnikalnis išspjovė pelenus, paskatinusius perspėjimus apie galimą sprogstamąjį išsiveržimą.
2d94b942.jpg
© CNNPH 
Taal ugnikalnis esantis už maždaug 60 kilometrų į pietus nuo sostinės Manilos, Lusono saloje, yra vienas aktyviausių šalyje.
Pirmadienį incidento vietoje užfiksuotose nuotraukose matomos iš ugnikalnio ertmių pradėjusios virsti lavos srovės bei virš jų storu ir tamsių pelenų sluoksniu pasidengęs dangus.
Filipinų vulkanologijos ir seismologijos institutas (PHIVOLCS) pavojaus lygį pakėlė iki ketvirtojo, kas reiškia, kad artimiausiomis valandomis ar dienomis gali įvykti sprogstamasis išsiveržimas. Aukščiausias pavojaus lygis yra penktasis, reiškiantis kad išsiveržimas jau vyksta.
Sprogstamojo išsiveržimo metu magma yra fragmentuojama ir su didžiule jėga išstumiama iš ugnikalnio.
Evakuacija įsakyta vykdyti 17 kilometrų spinduliu aplink ugnikalnį. Šis regionas laikomas ugnikalnio pavojaus zona ir joje gyvena daugiau nei 450000 gyventojų.
Pirmadienį prieglobsčio laikinos evakuacijos centruose pasiprašė daugiau nei 16400 žmonių. Bendras evakuotų žmonių skaičius, tikėtina, bus didesnis.
4f4e97a1.jpg
© Ted Aljibe | Getty Images 
Gynybos sekretorius taip pat paragino evakuotis netoli išsiveržimo vietos gyvenančius žmones ir nedvejojant palikti savo namus.
Humanitarinės pagalbos organizacijos, tokios kaip Raudonasis Kryžius, padeda siųsdamos transportą ir reikalingas priemones.
Didžiausiame potencialaus išsiveržimo pavojuje yra gyventojai, gyvenantys arčiausiai ugnikalnio esančioje teritorijoje, kuriems grasina ir galimas vulkaninis cunamis, galintis kilti ugnikalnį supančiame ežere, skelbia PHILVOLCS.

 

Ugnikalnio apylinkėse yra 10 miestų ir savivaldybių, kai kurios jų yra už evakuacijos spindulio ribų ir jose gyvena beveik 760000 žmonių.
Šiuo metu pradedanti išsiveržti lava yra pavojinga, sakė Klemetti, ir sukuria „didelius lavos fontanus“, kurie tuomet gali užlieti netoliese įsikūrusius miestelius. Visgi, didesnį pavojų kelia vulkaniniai pelenai, sakė Joseph Michalski, Žemės ir planetos mokslų skyriaus direktorius Honkongo universitete.
„Jus pražudys pelenai, o ne lava,“ – kalbėdamas su CNN sakė Michalski. „Iš sprogstančio ugnikalnio plūstantys pelenai gali keliauti šimtų kilometrų per valandą greičiu.“
Tarp kitų pavojų yra ir mirtinai nuodingos dujos, kurios į aplinką išmetamos išsiveržimo metu, bei purvo srovės kylančios atmosferoje pelenams susimaišius su vandens garais.
65ffe1d1.jpg
© TED ALJIBE/AGENCE FRANCE-PRESSE/GETTY IMAGES 
Jei ugnikaklnis išsiverš dar kartą, pelenai, savyje nešantys mikroskopines stiklo šukeles, potencialiai gali būti nunešami 100 kilometrų ar dar toliau, taip užteršiant orą ir vandens tiekimo sistemas tolimiausiose vietovėse.
100 kilometrų spinduliu aplink ugnikalnį gyvena daugiau nei 25 milijonai žmonių.
Taal ugnikalnis išsiskiria ilga dažnų, nedidelių išsiveržimų istorija.
Vis dėlto, jis taip pat potencialiai yra pavojingesnis už kitus ugnikalnius dėl savo lokacijos ežere – vandens ir magmos sąveika ugnikalnio išsiveržimą gali paversti ypatingai sprogstamuoju.
cd48fe72.jpg
© Aaron Favila | AP
Užfiksuota, kad pelenai maišosi su lietumi, kas formuoja storą, juodos spalvos nuosėdų sluoksnį, kai kuriuose miesteliuose dengiantį automobilius, gatves ir namus. Pelenai yra netgi sunkesni už sniegą, kas reiškia papildomas jų sankaupų krūvas, ypač jam besimaišant su lietumi, kas kelia stogų griuvimo pavojų.
Galingi išsiveržimai ugnikalnyje fiksuoti ir anksčiau – vienas jų 1974 metais tęsėsi šešis mėnesius, o 1911 metų išsiveržimas pareikalavo daugiausia gyvybių ir tąkart pražudė 1335 žmones.
Dar kartą jis išsiveržė 1965 metais ir tuomet žuvo 190 žmonės, o vėlesniais metais įvyko dar keturi mažesni išsiveržimai.
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite