Neramumai Antarktidoje tęsiasi: atitrūkus didžiausiam ledkalniui istorija tuo nesibaigia

Larsen C ledų masyve, kuriame praėjusį mėnesį atitrūko vienas didžiausių ledkalnių ir toliau auga plyšiai. Nuo to momento, kuomet praėjusį mėnesį Antarktidos pusiasalis prarado 10 proc. savo ploto ekspertai atidžiai sekė milžiniško ledkalnio likimą.
Jie nustatė, kad šiame ledo šelfe plyšiai ir toliau auga ir jei tai tęsis, gali būti, kad šis ledynų masyvas visai subyrės. Jei taip nutiktų, tuomet laikui bėgant jūrų vandens lygis kiltų dar 10 cm.
7a90ad56.jpg
© British Arctic survey 
Daktarė Anna Hogg, iš Lydso universiteto ir mokslų daktaras Hilmar Gudmundsson iš Didžiosios Britanijos Antarktidos tyrimų centro (BAS), ledkalnį A68 sekė nuo pat jo atsiskyrimo liepos 12 d.
Pasitelkus Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovą „Copernicus Sentinel-1“ jie nustatė, kad po atsiskyrimo ledkalnis pradėjo tolti nuo Larsen C šelfo.
084f165c.jpg
© British Arctic Survey 
Šiuo metu atviro vandenyno plotas tarp ledkalnio ir ledų šelfo siekia apie penkis kilometrus. Taip pat susiformavo ir 11 mažesnių ledkalnių grupelė, kurių didžiausiojo ilgis siekia 13 kilometrų. 
Palydovai atskleidė daug veiksmo, kuris vis dar fiksuojamas Larsen C ledo šelfe. Egzistuojantys plyšiai toliau plinta link vadinamojo Bawden ledo iškilumo, kuris yra svarbi ledyno šelfo struktūrinės atramos dalis. Jei šelfas praras ryšį su šiuo ledo iškilumu, tai gali lemti tolesnę regiono destabilizaciją, rašo dailymail.co.uk.
890406f3.jpg
© NASA Goddard/UMBC JCET, Christopher A. Shuman 
Anot ekspertų, šiuos atsiskyrimo procesus nebūtinai lemia aplinkos sąlygų pasikeitimai. Tai tiesiog gali būti natūralaus ledo šelfų augimo ir byrėjimo ciklo atspindys. Dabar vykstantys procesai mokslininkams leis stebėti kaip auga vandens lygis, koks yra tikrasis ledo masyvų indėlis į globalaus jūros lygmens kilimą.
Naudodamiesi palydovų technologijomis, mokslininkai džiaugiasi turėdami tokias unikalias galimybes stebėti šį natūralų eksperimentą vykstantį tiesiai prieš akis.
496d7d3d.jpg
© iStock 
Ledo šelfų pokyčiai Antarktidos pusiasalyje palydovų pagalba yra stebimi jau maždaug 50 metų. Kadangi Antarktidos ledynų šelfai yra tiesiogiai veikiami atmosferos ir juos supančių vandenynų, dėl to be papildomų aplinkos sąlygos pokyčių, jie taip pat išgyvena pasikartojančius vidinius augimo ir suirimo ciklus.
Tarp liepos 10 d., pirmadienio, ir liepos 12 d., trečiadienio atsiskyrusio ledkalnio plotas siekė 5800 kvadratinių kilometrų, tai beveik prilygsta keturiems kartu sudėtiems Londono plotams.
Jis vadinamas vienu iš 10 didžiausių kada nors fiskuotų ledkalnių.
Ledkalniai nuo Antarktidos atsiskiria nuolatos, tačiau šis atvejis išskirtinis dėl savo milžiniško dydžio, todėl jis yra atidžiai sekamas baiminantis jo keliamos grėsmės jūrų eismui. Raminama, kad jis pats savaime, ištirpęs, neprisidės prie jūros vandens lygmens kilimo, o tikrąjį pavojų kelia vidaus ledynai.
Šiuo metu glaciologai akylai stebi ar likusi Larsen C ledo šelfo dalis darosi mažiau stabili, negu ji buvo prieš atsiskiriant didžiajam ledkalniui. Tuo tarpu biologai bandys suprasti, kaip ledo praradimo suformuotos naujos gyvenamosios buveinės yra kolonizuojamos gyvybės.
6de1434c.jpg
© BBC 
 
 

Dalintis:

Taip pat skaitykite
 

© Gismeteo