„Auksinis ruduo“: kodėl medžių lapai keičia spalvą? FOTO

Ruduo – neabejotinai vienas ryškiausių metų laikų. Miškai, parkai ir alėjos tiesiog suliepsnoja geltonais ir raudonais atspalviais, visgi, tai trunka ne taip ir ilgai.
44b978ca.jpg
© Liuda Mickutė | Gismeteo.lt skaitytojų nuotr.
Laikotarpis, kuomet galime pasigėrėti spalvinga gamta trunka apie tris savaites ir vadinamas „auksiniu rudeniu“. Lietuvoje „auksinis ruduo“ prasidėjo per pirmas dešimt spalio dienų. Augalų fotosintezė jau baigia darbą ir medžių lapai nusidažo įvairiausiomis spalvomis.
Skirtingi pigmentų deriniai lapuose sukuria tikrą spalvų simfoniją. Visgi, kai lapai nukrenta baigiasi ir „auksinis ruduo“.  Tokiu būdu daugybė skirtingų rūšių medžių numesdami lapus pasirengia šaltajam metų sezonui.
Kaip viskas vyksta?
Medžiai, kaip ir dauguma augalų, yra itin jautrūs ilgėjančiam tamsiajam paros laikotarpiui. Atkeliavus vėlyvajam rudeniui, kuomet dienos darosi vis trumpesnės, tokie aplinkos pokyčiai medžiams sufleruoja, jog laikas rengtis žiemai.
b48b2413.jpg
© Lina Latvienė | Varėna | Gismeteo.lt skaitytojų nuotr.
Procesas prasideda, kuomet ląstelės esančios netoli lapo susikirtimo taškų pradeda intensyviai dalytis ir taip susikuria „atskirties“ sluoksnis, kuris laikui bėgant sustabdo maisto medžiagų transportavima kamienu iki pat lapo.
Šis sluoksnis taip pat lemia chlorofilo ciklo sutrikdymą, kuomet yra sustabdomas šio maistines medžiagas tiekiančio pigmento veikimas.
d39f7cdd.jpg
© Liuda Mickutė | Gismeteo.lt skaitytojų nuotr.
Kaip atsiranda medžių lapų spalvos?
Žuvęs chlorofilas užleidžia žalią lapų spalvą geltoniems ir raudoniems pigmentams, kurie ir nudažo medžius ryškiaspalvėmis spalvomis, kurias mes jau įpratome matyti įpusėjus rudeniui.
Lapai yra tarsi audinys, sudarytas iš įvairių elementų: karatinoido ir antociano, taip pat visi žinome ir chlorofilą. Visgi, pastarajam rudenį nykstant dėl metų laikų kaitos išryškėja viena ar kita spalva, o kartais net ir kelios spalvos, Visas šis procesas parodo, kurio elemento, lemiančio spalvą, lapo audinyje buvo daugiau. Karatinoidai lemia geltoną, o antocianai – raudoną spalvą.
8b25b722.jpg
© Gintaras Stanelis | Šiaulių raj. | Gismeteo.lt skaitytojų nuotr.
Visgi, spalvingumas žemynuose gali skirtis. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje dominuoja raudoni atspalviai, o Europoje dažniausiai geltoni.
Lapų metimo metu, medžiai tokiu būdu gali konservuoti vandenį ir energiją, kuri jiems būtina bandant išgyventi nemalonius rudeniškus orus. Nepaisant to, kad lapai renka bei konvertuoja saulės šviesą į energiją, kurią naudoja tie patys medžiai, šio proceso vykdymas šaltuoju metų laiku jiems gali būti labai pavojingas ir žalingas.
8e8c613c.jpg
© Liuda Mickutė | Gismeteo.lt skaitytojų nuotr.
Gausesnis lapų kritimas dažniausiai pastebimas po pirmųjų šalnų. 
Nors rudenį didžiuliai glėbiai lapų kiemuose pareikalauja nemenko darbelio juos renkant, pripažinkite, ko gero, rudenį nėra nieko gražiau už ugniaspalvius lapus.
Užfiksavote rudens grožį? Pasidalinkite nuotraukomis gismeteo.orai@gmail.com 

Dalintis:

Taip pat skaitykite
 

© Gismeteo