Būna ir taip: septynerių metų amžiaus katinas yra mokslinio darbo autorius

www.technologijos.lt
2014 metų balandžio pirmą dieną Amerikos fizikų bendruomenė paskelbė, kad tie darbai, kurių autoriai bus katės, taps viešai prieinami. Tai, žinoma, buvo balandžio pirmosios pokštas, tačiau jis turėjo realų pagrindą.
1975 metais siamo veislės katinas Česteris, dar mokslinėje literatūroje vadinamas F. D. C. Willard vardu, tapo vieno mokslinio darbo bendraautoriumi. Šiame darbe buvo detaliai aprašomas helio-3 izotopų elgesys labai žemoje temperatūroje, todėl tyrimai tikrai nebuvo lengvi. Ir visiškai nesusiję su katėmis.
2a194973.jpg
© Pixabay 
Pasirodo, tai buvo gramatinės klaidos pasekmė. Fizikas ir matematikas Jackas H. Hetheringtonas nežinia kodėl visą savo darbą parašė pirmojo asmens daugiskaita (vietoje Aš rašė Mes). Keista klaida buvo pastebėta Hetheringtono kolegos, tačiau kaip ją ištaisyti?
Šiais kompiuterių laikais pakaktų pasinaudoti viena iš programos funkcijų ir tiesiog greitai surasti ir pakeisti klaidinančius žodžius, tačiau tuomet darbas buvo tikrąja to žodžio prasme popierinis. Hetheringtonas nusprendė nesiterlioti - paprašė sekretorės tiesiog perspausdinti titulinį lapą, įtraukiant F. D. C. Willardo vardą, kurį jis priskyrė Česteriui.
Daugelis kolegų žinojo apie šį poelgį, tačiau darbas buvo publikuotas ir vėliau buvo plačiai cituojamas mokslinėje literatūroje. Katino pseudonimas pasklido po pasaulį, nors Hetheringtono bendradarbiams vis tiek kėlė šypseną.
Apie tai garsiai kalbama nebuvo, nenorint pakenkti mokslininko ir Universiteto reputacijai, tačiau anksčiau ar vėliau tiesa turėjo neišvengiamai išaiškėti.
Vienas studentas, besidomintis šia sritimi, norėjo surasti pirmąjį tyrimo autorių Hetheringtoną, tačiau to padaryti negalėjo. Todėl pabandė surasti Willardą, o tai sukėlė profesorių juoko bangą.
Visgi, tai nebuvo vienintelis Česterio darbas. Kiek vėliau Prancūzijoje buvo publikuotas kitas tyrimas apie helio-3 izotopą, kurio autorius taip pat buvo F. D. C. Willardas. Taip nutiko todėl, kad komanda negalėjo susitarti dėl galutinės darbo versijos ir nusprendė savo pavardžių prie autorių net neminėti.
Nuo tų laikų Česterio pseudonimas yra labai plačiai pasklidęs, tačiau jau nebėra unikalus. Štai 2001 metais buvo publikuotas darbas apie giroskopus, kurio autorėmis buvo pažymėtos A.K. Geim ir H.A.M.S. ter Tisha. Tisha buvo Geim žiurkėnas, o pati Geim vėliau laimėjo Nobelio premiją kaip viena iš grafeno atradėjų.
f7346e29.jpg
 

Dalintis:

Taip pat skaitykite
 

© Gismeteo