Pirmą kartą virš Grenlandijos užfiksavo tokio masto reiškinį

Virš Grenlandijos palydovinėse nuotraukose užfiksuotas „ledynų miltų“ dulkių debesis. 
Šį neįprastą incidentą sukėlė smulkios tekstūros dumblas, suformuotas ledynų ir sumaltų uolienų.
Mokslininkams niekuomet nebuvo pasitaikę progos analizuoti didelės audros fenomeno dėl nuolat tvyrančio debesų šydo, tačiau praėjusį mėnesį buvo užfiksuotos šios audros palydovinės nuotraukos.
36013d8f.jpg
© NASA 
„Tai kol kas didžiausias man žinomas palydovų pagalba pastebėtas ir užfiksuotas šio tipo atvejis,“ – sakė Santiago Gassó, atmosferos tyrinėtojas iš NASA Goddard Kosmoso skrydžių centro.
Pirmąsyk jis audrą pastebėjo spalio 3 d.
„Mes anksčiau buvome regėję mažų dulkių audrų atvejus, tačiau įprastai juos būna sudėtinga pastebėti dėl juos dengiančio debesų šydo,“ – sakė Joanna Bullard iš Loughborough universiteto.
NASA palydovo Terra spektroradiometras MODIS ir Europos kosmoso agentūros Sentinel-2 palydovo sensorius pirmuosius audros kadrus užfiksavo rugsėjo 29 d., kuomet įamžintas iš rytinės Grenlandijos pakrantės kylantis didelis dumblo dulkių debesis.
Jo šaltinis buvo susipynusių upelių slėnis, esantis už maždaug 130 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Itokortormito gyvenvietės, įsikūrusios ties 73 laipsnių šiaurės platuma.
Šis kaimelis yra šiauriau pačios šiauriausios Aliaskos pakrantės.
„Landsat“ ir „Sentinel 2“ vaizdinių serijos demonstruoja salpą (upės slėnio dalis, apsemiama per potvynius ir poplūdžius), kurioje išdžiūvus dirvožemiui ji tampa pilko atspalvio.
Rugsėjo 29 d. šiaurės vakarinės vėjas buvo pakankamai stiprus, kad pakeltų išdžiūvusius ledynų miltus į orą.
Vadinamuosius ledynų miltus, tikėtina, suformavo keli slėnio gilumoje esantys ledynai, iš kurių dumblas buvo į pietus atneštas tirpsmo vandens upeliais, o galiausiai miltai nusėdo salpoje.
Upelių vandens lygis rudenį nukrito, salpa išdžiūvo ir tapo jautri pučiantiems vėjams.
Kuo šis atvejis toks svarbus?
Kadangi šiaurinių regionų dulkių incidentai yra menkai suprantami, dėl to įprastai jie nėra įtraukiami į atmosferinius ir klimato modelius.
Gasso viliasi, kad galiausiai jie bus įtraukti į minėtuosius modelius, nes jie gali turėti įtakos oro kokybei, sniego reflektyvumui ir net jūrinei biologijai.
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite