Žemei didžiausią pavojų kelia visai ne asteroidai ar klimato kaita: grėsmė slypi po žeme

www.lrytas.lt
Koks vaizdas pirmiausia ateina į galvą, kai išgirstame žodžių junginį „pasaulio pabaiga“? Asteroidas? Galbūt pasaulinis karas? Klimato kaita? Ar gal ateiviai?
Net jei kai kurie iš šių dalykų ir yra pakankamai realistiški, po Žemės paviršiumi slypi daug didesnė grėsmė, galinti nutraukti žmogiškąją civilizaciją – ir labai nedaugelis apie tai žino, rašo „Business Insider“.
Pasak BBC, į šį pavojų rimtai žiūri net NASA. Kalbame, žinoma, apie superugnikalnius. Kaip veikia „superugnikalnio“ išsiveržimas?
1498f0a3.jpg
Getty Images 
Po Nacionaliniu Jeloustono parku egzistuoja milžiniškas magmos rezervuaras, kuris kaltas dėl visų geizerių ir karštųjų šaltinių burbuliavimą – ir būtent šis rezervuaras kelia grėsmę žmonijai.
Maždaug kas 100 000 metų kažkur pasaulyje nutinka superugnikalnio išsiveržimas, kurio pasekmės neretai būna mirtinos. Jei išsiveržtų po Jeloustonu esantis ugnikalnis, tai sukeltų pasaulinį badą ir vulkaninę žiemą (apatinio atmosferos sluoksnio atvėsimą).
Remiantis Jungtinių Tautų skaičiavimais, kuriuos cituoja „The Guardian“, išsiveržimas gali palikti mus su maisto atsargomis, kurių pakaktų tik lygiai 74 dienoms.
Svarsto vėsinti vandeniu Kuo aukščiau pakyla temperatūra ugnikalnyje, tuo daugiau dujų išsiskiria. Magma ir toliau lydosi, ir zona virš magmos rezervuaro kyla – ir kai karštis pasiekia tam tikrą lygį, sprogimas tampa neišvengiamu.
Tad logiškas sprendimas būtų atvėsinti ugnikalnį. Tam, kad atvėsintume ugnikalnį, jam reikėtų „sušerti“ labai daug vandens – teoriškai. Bet praktiškai tai neįmanoma: „Pastatyti milžinišką akveduką, vedantį aukštyn į kalnų regioną būtų tiek brangu, tiek labai sudėtinga – o be to, žmonės ir nenorėtų kad taip būtų naudojamas jų vanduo“, – sako NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkas Brianas Wilcoxas.
„Žmonėms visame pasaulyje trūksta vandens, tad toks didžiulis infrastruktūrinis projektas, kuriame vanduo būtų naudojamas vien superugnikalnio vėsinimui, būtų labai jau kontroversiškas“, – teigia jis.
66f59140.jpg
skeeze | Pixabay
NASA turi planą
Bet NASA turi ir alternatyvią idėją: įsigręžti 10 km gilyn į superugnikalnį aukštu slėniu pumpuoti ten vandenį. Toks veiksmas ilgainiui sumažintų temperatūrą.
Svarbiausia, reikėtų gręžtis į ugnikalnio kraštus, o ne tiesiai į magmos rezervuaro viršų – nes priešingu atveju tai net pagreitintų vulkano išsiveržimą.
Problema ta, kad tokio projekto kainą – gana įspūdinga: 3,46 mlrd. JAV dolerių. Bet jei įvertintume naudą – pavyzdžiui, faktą, kad ilgainiui tai išgelbėtų žmoniją – tai atrodo visai verta tokios kainos, rašo „Business Insider“.
Šis planas turi ir vieną pranašumą: „Gręžiant tokiu būdu, galima būtų sukurti geoterminę elektrinę, kuri generuotų elektros energiją labai konkurencingomis kainomis – apie 10 JAV centų už kilovatvalandę“, – pastebi B.Wilcoxas.
Bet kuriuo atveju, NASA įspėja: „Jeloustonas išsiveržia daugmaž kartą per 600 000 metų – ir paskutinį kartą jis tai padarė būtent prieš 600 000 metų. Tai turėtų paskatinti mus prisėsti ir atkreipti dėmesį“.
56c40d11.jpg
 

Dalintis:

Taip pat skaitykite