Chaosas dėl magnetinio Šiaurės poliaus: sparčiai juda ir tai kelia grėsmę

Žemės magnetinis Šiaurės polius nebėra ten, kur jis turėtų būti, o taip nutiko dėka keisto ir nepastovaus judėjimo, galinčio pridaryti nemenkų problemų lėktuvams, laivams ir netgi mūsų išmaniesiems telefonams.
2f69f273.jpg
© Getty Images 
Magnetinė šiaurė per pastaruosius dešimtmečius pasistūmėjo taip smarkiai, kad mokslininkams tenka gerokai pasistengti, kad palaikytų ir atnaujintų navigacinių sistemų veikimą, kuris planetos žemėlapius kuria remdamasis magnetiniais poliais.
Mokslininkai paskelbė atnaujinimus, kur iš tiesų šiuo metu yra magnetinė šiaurė ir ji dabartinę poziciją pasiekė beveik metais anksčiau nei buvo planuota.
Magnetinio poliaus lokacijos nėra statinės, o priešingai – slenkasi po maždaug 14,5 km (9 mylias) per metus ir mokslininkai akylai stebi šiuos judėjimus.
Dėl kažkokios priežasties, magnetinis Šiaurinis polius tolsta nuo Kanados link Sibiro maždaug 55 kilometrų per metus greičiu – kas yra beveik tris kartus greičiau, nei tikėtasi.
Mokslininkai teigia, kad senesni skaičiavimai apie tai kur juda magnetinė šiaurė, nebėra pakankamai tikslūs, kad būtų palaikoma visiškai tiksli navigacija.
Staigus judėjimas tampa problema kompasams, įrengtiems išmaniuosiuose telefonuose  ir kai kuriose kitose kasdienės elektronikos priemonėse.
678407cb.jpg
Orlaiviai bei lėktuvai jų GPS gedimų atveju taip pat remiasi magnetine šiaure. Kartais oro uostų pakilimo ir nusileidimo takai yra pavadinami pagal magnetinės šiaurės poziciją ir jų pavadinimai kinta jei ji pasislenka.
Be tikslios idėjos apie tai, kur yra magnetinė šiaurė, į rimtą bėdą gali pakliūti daugybė mūsų navigacinių sistemų, visgi GPS įrenginiai neturėtų būti paveikti, nes jie vadovaujasi palydovinėmis technologijomis.
JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija bei Jungtinė Karalystė atnaujina magnetinės šiaurės poziciją maždaug kartą per penkerius metus.
Visgi, šiųmetis atnaujinimas buvo paskelbtas anksčiau, nes poliai juda greičiau nei įprastai.
Mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti priežastis, kurios lemia tokią keistą Žemės magnetinio lauko elgseną.
Žemės magnetizmas – kas tai?
Žemės magnetizmas kyla iš ypatingai įkaitusios šerdies, kuri yra pripildyta skysto geležies, besimaišančio po planetos paviršiumi.
Žemei besisukant, judanti geležis generuoja elektrines sroves, kurios sukuria magnetinį lauką.
Laukas nuolatos kinta ir kartą per 300000 metų poliai netgi gali apsiversti.
Paskutinį kartą taip nutiko prieš maždaug 780000 metų, dėl ko kai kurie mokslininkai perspėja, kad Žemė jau „vėluoja“ į sekantį apsivertimą, kuris galėtų sukelti tikrą GPS chaosą.
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite