Prancūzijoje suliepsnojo tūkstančiai laužų: vynuogynus gelbėjo nuo šalnų FOTO

Socialinius tinklus apskriejo Prancūzijos vynuogynus nuspalvinusios liepsnos. Ne, tai nebuvo gaisras, tačiau kam viso to reikėjo? 
Vynuogių auginimas yra itin sudėtingas darbas. Daug kas priklauso nuo Motinos Gamtos, kuriai perėmus iniciatyvą tampa sunku suspėti paskui ją.
Pavasarinės šalnos yra didelė grėsmė, galinti sunaikinti visą vynuogių derlių dar prieš jam sunokstant. Žiemos laikotarpiu vynmedžiai „miega žiemos miegu“. Tuomet juos kandžioja didelis šaltis siekiantis nuo –10 iki –15 laipsnių.
Vis dėlto, situacija visiškai pasikeičia, kuomet išsprogsta pirmieji augalų pumpurai. Šalna juos pažeisti gali temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių. Pumpurai ir ūgliai savyje turi vandens ir jiems sušalus trapios ląstelių sienos susproginėja, rašo accuweather.com. 
Balandžio 14 d. orų prognozėse buvo paskelbta apie galimas šalnas, todėl Chassagne-Montrachet regiono vyndariai kovai su jomis savo ūkiuose uždegė laužus ir įjungė šildytuvus.
Temperatūrai nukritus vos šiek tiek žemiau 0 laipsnių ir vyravus sąlyginai žemai oro drėgmei, žala augalams buvo sumažinta. Viso to rezultatas užfiksuotas įspūdingose fotografijose.
Vyndariai, bandydami apriboti šalnos daromą žalą jų vynuogėms, pasitelkia įvairiausias šildymo technikas, kurių pagalba palaikoma augalų šiluma. Kai kurie, kaip pavyzdžiui  Chassagne-Montrachet, per visą savo vynuogynų teritoriją uždega didžiules naftos statines, kiti naudojasi didelėmis parafino žvakėmis, kurios išskiria šilumą.
Žmonės nemiega per visą naktį, nuolat tikrina meteorologinius duomenis, o vos tik temperatūra nukrenta, jie iš karto skuba į ūkį, kad uždegtų didžiąsias parafino žvakes.
Žvakės generuoja pakankamą karščio kiekį, kuris sulaiko šalnas, o taip pat sukuria papildomą naudą – apsauginius dūmus. Pasirodo, jog dūmai neleidžia šilumai nuo žemės kilti aukštyn, o pavojingas šaltis negali leistis žemyn ir pažeisti vynmedžių. 
Tačiau yra ir kitoks būdas
Nors gali atrodyti keistai, tačiau kai kurie komerciniai vynuogynai tokiomis naktimis paleidžia laistymo sistemas.
Vanduo sušąla ant gležnų pumpurėlių. Tačiau ar toks būdas tikrai padeda? Pasirodo, kad taip.
Už to slypinti mokslinė prasmė yra ganėtinai sunkiai suprantama. Kad vanduo pakeistų savo formą iš kietos į skystą, arba kitaip tariant, kad ledas ištirptų, į ledą turi būti išskiriama energija. Ši energija atkeliauja šilumos pavidalu.
Ledui ištirpus, vanduo sulaiko šią energiją. Tam kad apsuktų šią tranziciją, arba kad vanduo sušaltų, vanduo privalo atiduoti šią energiją.
Generuojamas šilumos kiekis yra mažas, tačiau pakankamas, kad būtų įkalintas tarp žaliųjų audinių ir ledo bei tokiu būdu apsaugotų vynmedžius bent iki tol, kol oro temperatūra nenukrenta žemiau –2,2 laipsnių šalčio arba kol šaltis neužsilaiko ilgiau nei kelias valandas.
Anot vyndarių, ši technika pasiteisina ir kai kurie tokį metodą naudoja jau kelerius metus. Yra ir kitokių būdų, visi pasirenka pačius tinkamiausius ir geriausiai veikiančius, tačiau tai reikalauja daugybės jėgų ir energijos. Viskas tam, kad būtų įmanoma kovoti su Motulės Gamtos siunčiamais išbandymais. 
Taigi kitą kartą, besimėgaudami taure skaniausio vyno, pakelkite tostą ir už visus tuos, kurie taip sunkiai dirba, kad jūsų malonumui užaugintų tobuliausias vynuoges.
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite