Alinant karščiams Grenlandija vos per vieną dieną prarado 12,5 mlrd. tonų ledo

Grenlandijos sausumos plotą įprastai sudaro 82% ledo, tačiau rugpjūčio 1 d., temperatūroms pasiekus 22°C, 60% ledynų demonstravo tirpsmo ženklus.
Tai įvyko tuomet kai liepos pabaigoje Europoje temperatūrų rekordus laužiusi karščio banga pasiekė Arktį.
Tai buvo antrais didžiausias ledynų tirpsmas istorijoje, nusileidžiantis 2012 metų karščio bangai, kuomet daugiau nei 90% Grenlandijos ledynų patyrė įvairaus lygio tirpsmą.
f2aaac1b.jpg
© NASA | Zack Labe | Ledo luitų fragmentai Arktyje 
Kad būtų lengviau suprasti tirpsmo mastą, įsivaizduokite, kad vienas milijardas tonų prarasto ledo yra lygu maždaug 400000 Olimpinio dydžio plaukimo baseinų.
100 milijardų tonų lemia 0,28 mm. globalaus jūros lygio kilimą, skelbia Danijos meteorologijos institutas.
Ekspertai mano, kad liepos paskutinėmis ir rugpjūčio pirmomis dienomis karščio bangos metu iš viso buvo prarasta 197 milijardai tonų ledo.
Neseniai JAV ir Danijos mokslininkų atliktame tyrime teigiama, kad vien Grenlandijoje vykstantis ledo tirpsmas iki 2100 metų prie globalaus jūros lygio kilimo prisidės nuo 5 iki 33 centimetrų.
Ištirpus visam Grenlandijos ledui, tam prireiktų kelių šimtmečių, pasaulio vandenynai pakiltų 7,2 metrais!
f6a8cfc2.jpg
© European Space Agency 
Mokslininkai teigia, kad sąlygos vyravusios prieš šios vasaros karščio bangą rodo, kad šiais metais prarasto ledo kiekis gali būti toks pat kaip 2012 metais ar dar didesnis.
Ištisus mėnesius buvo fiksuojama aukštesnės temperatūros bei labai sausa žiema, kurios metu daugelyje vietovių iškrito labai mažai sniego, įprastai prisidedančio prie ledynų ledo apsaugos.

 

Kylant  globalioms temperatūroms, ekstremalios karščio bangos šiuo metu pasitaiko mažiausiai 10 kartų dažniau nei tai vyko prieš šimtmetį.
Mokslininkai teigia, kad tiek karščio bangų dažnis, tiek šių karščio bangų intensyvumas, dėl globalaus šiltėjimo išaugo. Taip pat jūros ledo paplitimas Arktyje ir Antarktidoje šiuo metu yra rekordinėse žemumose.
08f06bb6.jpg
© NASA 
Kembridžo mokslininkai perspėjo, kad „irstantis“ Grenlandijos ledynų sluoksnis kelia riziką didinti jūros lygį ir kelia pavojų pakrančių miestams visame pasaulyje.
Profesorius Peter Wadhams, Kembridžo universiteto Poliarinių vandenynų fizikos grupės vadovas, regione nykstant ledui plūstantį tirpsmo vandenį sulygino su „Niagaros kriokliais“.
„Tai yra neabejotinai gerokai greitesnis ledo praradimų mastas, negu kada nors anksčiau jis buvo fiksuotas praeityje,“ – sakė jis.
Gismeteo.lt 

Dalintis:

Taip pat skaitykite