Saulė — mūsų planetos gyvybės šaltinis. Mums būtiną šilumą ir šviesą suteikia jos spinduliai. Tuo pat metu Saulės ultravioletinė spinduliuotė yra žalinga visiems gyviems sutvėrimams. Siekdami padėti suderinti naudingas ir žalingas Saulės savybes, meteorologai apskaičiuoja ultravioletinės spinduliuotės indeksą, kuris apibūdina jų pavojingumo lygį.
Apie ultravioletinę Saulės spinduliuotę
Ultravioletinė Saulės spinduliuotė apima plačią elektromagnetinių bangų spektro dalį, kuri skirstoma į tris zonas, iš kurių dvi pasiekia Žemės paviršių.
-
UV-A. Ilgos bangos — bangos ilgis
315–400 nm
Beveik visa spinduliuotė prasiskverbia per atmosferos «kliūtis» ir pasiekia Žemės paviršių.
-
UV-B. Vidutinės bangos — bangos ilgis
280–315 nm
90 % spinduliuotės sugeria ozono sluoksnis, anglies dvideginis ir vandens garai.
-
UV-C. Trumpos bangos — bangos ilgis
100–280 nm
Pavojingiausia spinduliuotė. Bet ją visą sugeria stratosferos ozonas, todėl ji nepasiekia Žemės paviršiaus.
Kuo daugiau atmosferoje ozono, debesų ir aerozolių, tuo mažesnis žalingas Saulės poveikis. Tačiau šie apsaugantys veiksniai natūraliai smarkiai kinta. Didžiausias ozono kiekis stratosferoje būna pavasarį, o mažiausias — rudenį. Debesuotumas — viena nepastoviausių orų charakteristikų. Taip pat nuolat kinta ir anglies dvideginio kiekis atmosferoje.
Koks UV indeksas reiškia pavojų
Koks yra ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas Žemės paviršiuje, galima įvertinti pagal ultravioletinės spinduliuotės indeksą. UV indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas nuo nepavojingo 0 iki ekstremalaus 11+.
-
0 – 2
Žemas
-
3 – 5
Vidutinis
-
6 – 7
Aukštas
-
8 – 10
Labai aukštas
-
11+
Ekstremalus
Vidutinių platumų zonoje UV indeksas artėja prie pavojingos kategorijos (6–7) tik tada, kai Saulė pakyla aukščiausiai virš horizonto (birželio pabaigoje — liepos pradžioje). Ekvatoriuje UV indeksas siekia 9–11+ lygį ištisus metus.
Kuo Saulė yra naudinga
Nedidelės UV Saulės spinduliuotės dozės tiesiog būtinos. Dėl Saulės spindulių poveikio mūsų organizme vyksta tokių būtinų medžiagų kaip melatoninas, serotoninas ir vitaminas D sintezė, išvengiama rachito.
Melaninas sukuria tam tikrą barjerą, apsaugantį odos ląsteles nuo kenksmingo Saulės poveikio. Dėl jo mūsų oda patamsėja ir pasidaro elastinga.
Laimės hormonas serotoninas turi įtakos savijautai: gerina nuotaiką ir bendrą gyvybingumą.
Vitaminas D stiprina imuninę sistemą, stabilizuoja kraujospūdį ir apsaugo nuo rachito.
Kuo Saulė yra pavojinga
Kaitinantis saulėje svarbu prisiminti, kad tarp naudingo ir žalingo Saulės poveikio nėra aiškios ribos. Stiprus įdegis visada būna arti nudegimo. Ultravioletinė spinduliuotė pažeidžia odos ląstelių DNR.
Apsauginė organizmo sistema nepajėgia susidoroti su tokiu agresyviu poveikiu. Dėl to silpnėja imunitetas, pažeidžiama akių tinklainė, greitėja odos senėjimas, gali išsivystyti vėžys..
Ultravioletinė spinduliuotė pažeidžia odos ląstelių DNR
Kaip Saulė veikia žmones
Jautrumas UV spinduliuotei priklauso nuo odos tipo. Ypač jautrūs Saulės spindulių poveikiui šviesiaodžiai — jų odai jau reikia apsaugos esant vidutiniam UV indeksui (3), o aukštas (6) jiems tiesiog pavojingas.
Tačiau tamsiaodžiams, pavyzdžiui, indoneziečiams ir afroamerikiečiams, apsaugos nuo saulės reikalingumo ir pavojingumo slenkstis yra daug aukštesnis — 6 ir 8 atitinkamai.
Kas patiria didžiausą Saulės spindulių poveikį
-
Šviesiaodžiai žmonės
-
Žmonės, kurių oda labai strazdanota
-
Vaikai
-
Vidutinių platumų regiono gyventojai atostogų pietų kraštuose metu
-
Žiemos žūklės mėgėjai
-
Kalnų slidininkai ir alpinistai
-
Žmonės, kurių artimiausi giminaičiai yra sirgę odos vėžiu
Kokiems orams esant Saulė pavojingiausia
Klaidingai manoma, kad Saulė pavojinga tik tada, kai karšta ir giedra. Iš tikrųjų nudegti galima ir vėsią debesuotą dieną.
Net ir esant dideliam debesuotumui tam tikras UV spinduliuotės kiekis pasiekia Žemės paviršių. Vidutinių platumų regione debesuotumas smarkiai sumažina nudegimo riziką, tačiau tradiciniuose šiltų kraštų paplūdimiuose būna kitaip. Pavyzdžiui, tropikuose saulėtą dieną nudegti galima per 30 minučių, o apsiniaukusią — per porą valandų.
Kaip apsisaugoti nuo Saulės
Apsisaugokite nuo kenksmingos spinduliuotės laikydamiesi paprastų taisyklių:
-
Mažiau būkite saulėkaitoje nuo vidurdienio iki popietės
-
Dėvėkite šviesius drabužius, taip pat ir skrybėlę plačiais kraštais
-
Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės
-
Nešiokite saulės
akinius
-
Būdami paplūdimyje daugiau laiko praleiskite pavėsyje
Kaip pasirinkti apsauginį kremą nuo saulės
Apsauginiai kremai nuo saulės skiriasi saulės apsaugos faktoriumi, kuris žymimas skaičiais nuo 2 iki 50+. Skaičius rodo UV spindulių dešimtąsias dalis, kurios įveiks kremo apsaugą ir pasieks odą.
Pavyzdžiui, patepus odą kremu, kurio 15, tik 1/15 (arba 7 %) ultravioletinės spinduliuotės prasiskverbia per apsauginį sluoksnį. Naudojant kremą, kurio 50 — odą paveikia tik 1/50 (arba 2 %) spindulių.
Apsauginis kremas nuo saulės odos paviršiuje sudaro spindulius atspindintį sluoksnį. Vis dėlto būtina prisiminti, kad nėra kremo, galinčio atspindėti 100 % ultravioletinės spinduliuotės.
Jeigu saulėje būnama ne ilgiau kaip pusvalandį, paprastai tinka kremas su 15. Deginantis paplūdimyje reikia teptis priemone, kurios 30 ir didesnis. Tačiau šviesiaodžiams rekomenduojama naudoti kremą, kurio 50+.
Kaip teptis apsauginiu kremu nuo saulės
Kremą reikia tepti tolygiai ant visos nepridengtos odos, nepamirštant veido, ausų ir kaklo. Jei planuojate degintis ilgesnį laiką, tepkitės kremu du kartus: likus 30 minučių iki išėjimo į lauką ir papildomai prieš deginimąsi paplūdimyje.
Kremo instrukcijoje pasižiūrėkite, kokį kremo kiekį reikia tepti.
Kaip teptis apsauginiu kremu, jeigu maudotės
Apsauginiu kremu nuo saulės reikia teptis kiekvieną kartą po maudymosi. Vanduo nuplauna apsauginį sluoksnį ir, atspindėdamas saulės spindulius, padidina gaunamos ultravioletinės spinduliuotės dozę. Todėl maudantis nudegimo rizika padidėja. Kadangi vanduo vėsina, galima nudegti visai nejučiomis.
Gausiai prakaitavus ar nusišluosčius rankšluosčiu taip pat reikia pakartotinai apsaugoti odą.
Būtina prisiminti, kad paplūdimyje, net ir po skėčiu, pavėsis neužtikrina apsaugos. Smėlis, vanduo ir netgi žolė atspindi iki 20 % ultravioletinės spinduliuotės ir taip sustiprina jos poveikį odai.
Kaip apsaugoti akis
Saulės spinduliai, atsispindėję nuo vandens, sniego ar smėlio, gali pažeisti akių tinklainę. Akių apsaugai nešiokite saulės akinius su ultravioletinę spinduliuotę sulaikančia danga.
Pavojus kalnų slidininkams ir alpinistams
Kalnuose atmosferos «filtras» daug plonesnis. Kylant aukštyn kas 100 metrų UV indeksas padidėja 5 %.
Sniegas atspindi iki 85 % ultravioletinių spindulių. Be to, iki 80 % sniego atspindėtų ultravioletinių spindulių dar kartą atspindi debesys.
Todėl kalnuose saulės spinduliai itin pavojingi. Net ir debesuotą dieną reikia apsaugoti veidą, apatinę smakro dalį ir ausis.
Ką daryti, jei nudegėte saulėje
-
Nudegusias vietas drėkinte vandeniu suvilgyta kempine
-
Nudegusias vietas tepkite kremu nuo nudegimo
-
Jei dėl nudegimo pakilo temperatūra, kreipkitės į gydytoją, kuris galbūt skirs vaistų nuo karščiavimo
-
Jei nudegimas stiprus (oda labai sutino, atsirado pūslių), būtina kreiptis į gydytoją
